Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Šeimų šventė parapijoje (2014-06-01)

Paskelbta: 2014-06-10

Birželio 1-ąją, Tėvo dieną bei Tarptautinę vaikų gynimo dieną, parapijos Jaunų šeimų ratelis visus kvietė švęsti tėčių, senelių, vaikų, šeimų šventę. 


Tėtis mums asocijuojasi su griežtumu, bet tuo pačiu su begaline ramybe, palaikymu ir pasitikėjimu.Seneliai - tai didžiulė gyvenimiška patirtis bei kasdieniame gyvenime įgyta išmintis. Šalia mūsų gyvena nuostabių ir šviesių senyvo amžiaus žmonių, tik kartais skubėdami pritrūkstame mylinčių akių juos pastebėti, parodyti dėmesį, išreikšti deramą pagarbą bei dėkingumą. Man rodos, per šiuos žmones mums šypsosi pats Viešpats. Vaikai – mažieji žemės angelai, besparniai žemės paukščiai. Jie – mūsų džiaugsmas ir rūpestis, suteikiantis gyvenimui prasmės, mūsų ateitis. Be galo gera matyti, kaip jie auga ir keičiasi. Štai Irmanto ir Viktorijos Jokūbėlis dar visai neseniai šventų Mišių metu sau saldžiai miegodavo tėvams ant rankų, o dabar jau vaikštinėja po bažnyčią. Virginijos ir Vytauto vyresnėlė Beata šį pavasarį priėmė Pirmąją Komuniją. Mano pačios sūnus Ignas jau seniai mane praaugo ir nejučia pastebėjau, kad kaskart laimindama jį ir norėdama pasiekti jo kaktą aš turiu kelti ranką vis aukščiau ir aukščiau. Šeima – puiki vieta, leidžianti vystytis, augti, tobulėti, atrasti save, perimti tikėjimą Dievu bei vertybes mūsų mažiesiems. Žmogaus kūdikis gimsta bejėgis. Kad mažas žmogus užaugtų, reikia labai daug meilės, šilumos, kantrybės, supratimo, paskatinimo iš jį supančios aplinkos. Juk ir mes taip augome. Tėvai mums perdavė tai, ką turėjo ir galėjo geriausio. Mus visus, senelius, tėvus, vaikus, vienija meilė. Už ją nėra nieko didesnio ir svarbesnio. Ne veltui šventasis Paulius teigė, jog krikščionį pažinsi iš meilės kvapo. Šis apaštalas Pirmajame laiške korintiečiams rašo:
Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
Ir jei turėčiau pranašystės dovaną  ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;
Jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. (1 Kor 13, 1-2).
Taigi, birželio 1-ąją šventėme Meilės šventę, apie kurią bylojo šventinis plakatas, kvietimai, išpuošta bažnyčia bei šventorius. Prie šios šventės rengimo prisidėjo nemažas būrys šeimų: Indrė ir Julius, Kristina ir Giedrius, Živilė ir Darius, Agnė ir Andrius, Viktorija ir Irmantas, Antanas ir Vita, Jūratė ir Valius, Jolita ir Linas bei Ilona su savo atžalomis, vadovaujami seselės Ramutės Budvydytės.
Šv. Mišioms vadovavo parapijos klebonas monsinjoras V. Grigaravičius, kurių metu kvietė vaikus į priekį, prašė pasakyti savo tėčių vardus bei ragino melstis už juos.
Šv. Mišių atnašos pasirinktos neatsitiktinai: medis lietuvių mitologijoje simbolizuoja žmogaus gyvenimo esmę, jo norą tobulėti, geriau suprasti gėrį ir blogį, duona – tai vienybė ir skalsumas šeimoje, obuoliai – gyvybės, meilės ir vaisingumo simbolis, medus – ne tik sunkus kasdienis darbas, bet ir malonios akimirkos šeimoje.
Duoną ir vyną nešė garbaus amžiaus žmonių pora, Povilas ir Marija, jau penkiasdešimt septynerius metus gyvenanti kartu: diena iš dienos koja kojon kartu.
Jaunų šeimų ratelio narių dėka bažnyčios šventoriaus šeimų sodelyje sužaliavo Tėčio medis, o į dangų pakilo aitvaras su šeimų emblema. Atmintin įstrigo įspūdingas tėčių šokis su savo vaikais.
Šventės pabaigoje priešais parapijos raštinę ant grindinio visos šeimos kartu su vaikais bendrai kreidelėmis piešė Prisikėlusio Jėzaus Kristaus atvaizdą. Jis – mūsų šeimų centras, kertinis akmuo. Įsiamžinę nuotraukose prie gyvojo ir mūsų tarpe esančio Prisikėlusio Kristaus, baltais balionais dangun pasiuntėme kupiną dėkingumo sveikinimą Dangiškajam Tėvui: “Dėkojam Tau, Dieve Tėve, visatos Kurėjau, už Tavo tėvišką meilę, už Tavo nuolat lydintį žvilgsnį, už mus, mūsų vaikus ir visos žmonijos šeimas saugančią ir globojančią Tavo ranką.”
Aukime tikėjime ir dalinkimės Dievo meile su aplinkiniais: nesvarbu, artimais ar net visai nepažįstamais žmonėmis ir nuo to visiems gyventi bus geriau, maloniau ir šviesiau.
Dėkojame mamoms, giedojusioms kartu su savo mažaisiais šv. Mišių metu. Dėkojame tėčiams, Andriui, Giedrui ir Irmantui, už nuostabų specialiai šventei jos išvakarėse iškeptą tortą (tikimės, ne paskutinį kartą!) ir pademonstravusiems savo triūsą trumpame filmuke, (žr.   https://www.youtube.com/watch?v=C2fr7DIRcWs)
Dėkojame Danutei su Rolandu už saldžias dovanas, Žaliakalnio „Suzuki“ muzikos studijos mokytojoms ir ugdytiniams bei choreografiniam ansambliui linksminusiems mus ir mūsų svečius šventės metu.

Jūratė Račickienė, Jaunų šeimų ratelis
Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021