Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Šeimų, priėmusių Santuokos sakramentą 2014 - 2015 m. Kristaus Prisikėlimo bazilikoje, iškilmė (2016-02-14)

Paskelbta: 2016-02-15

Vasario 13-ąją, šeštadienį, į iškilmingas vakarines šv. Mišias Kristaus Prisikėlimo bazilikoje buvo pakviestos jaunos šeimos, kurios yra priėmusios Santuokos sakramentą šioje parapijoje.

Klebonas mons. Vytautas Grigaravičius ir Jaunų šeimų ratelio vadovė Ramutė Budvytytė SSC, sumanę šį susitikimą ir su malda širdyje jo laukę, džiaugėsi, kad į kvietimą atsiliepė daug porų, o kai kurios iš jų atėjo ir su savo vaikučiais padėkoti Viešpačiui už gautą šeimos malonės pašaukimą.

Ši ypatinga šventė prasidėjo 17.30 val. Klebonas mons. Vytautas Grigaravičius, šiltai pasveikinęs susirinkusias jaunas šeimas, pakvietė kaip ir Santuokos sakramento priėmimo dieną kartu sugiedoti kreipimąsi į Šventąją Dvasią (visiems buvo padalyti lankstinukai, kur buvo surašyta šv. Mišių liturgija ir giesmės).

Sugiedojus giesmę, klebonas vedė trumpą katechezę, primindamas ir komentuodamas Santuokos sakramento priesaikos žodžius. „Šie priesaikos žodžiai yra įrašyti tiek moters, tiek vyro širdyje ir juos reikia nuolat prisiminti, ypač sunkiomis gyvenimo dienomis, – kalbėjo klebonas ir pridūrė: – O kad būtų įmanoma įvykdyti duotus pažadus ir nugalėti sunkumus, visada pridėkite: ‘Tepadeda mums Dievas`.“

Po giesmės „Jėzau, esi šviesa“ ses. Ramutė pakvietė poras atnešti prie altoriaus uždegtas žvakutes (jas taip pat gavo ateidami į baziliką) su prašymais ir dėkojimais Dievui už gautas malones. Skambėjo giesmė „Jėzau Kristau, pas Tave aš ateinu“. 

Po šios ceremonijos išgirdome liudijimus. Ses. Ramutė pakvietė sutuoktinius: Rasą ir Dainių  Eidukevičius (4,5 metai, kai susituokę), Vladimir ir Venta Donec (6 metai, kai susituokę), Tomą ir Virginiją  Jundulius (13 metų, kai susituokę), kurie nuoširdžiai dalijosi savo šeimyniniais džiaugsmais ir sunkumais. 

Pirmoji liudijo Rasa, nes jų mažylis sukarščiavo ir vyras Dainius liko su juo namie. Rasa džiaugėsi nuostabiu Dievo vedimu, kurį jie jaučia susidūrę su bet kokia problema. Kai nebuvo vaikučių, jie galėjo daugiau laiko skirti sau. Dabar padaugėjo rūpesčių, nes vaikai pareikalauja daug dėmesio. Tačiau ir čia viskuo pasirūpina Dievas. Kaip pavyzdį ji papasakojo, kad, laukdamasi antro vaikelio, ji labai norėjo dalyvauti rekolekcijose ir netikėtai gavo kvietimą. Pirmąjį sūnelį paglobojo tėvai, ir taip viskas išsisprendė. Šiuo metu kartą per mėnesį lanko „Dievo Motinos komandą“, skirtą jaunoms šeimoms, kur dalijamasi patirtimi, ir tai padeda nugalėti pasitaikančius sunkumus.


Antroji pora – Vladimir  ir  Venta. Liudijimą pradėjo vyras. Jis prisipažino, kad augo netikinčioje šeimoje, nebuvo net pakrikštytas, tačiau tėvai rūpinosi moraliniu auklėjimu. Ventos  iniciatyva atliko visas reikalingas apeigas ir abu susituokė, priimdami Santuokos sakramentą. Vladimir pasidalijo ir išgyvenimu, kurį patyrė susituokus. Prieš santuoką jis nebuvo iki galo atviras būsimai žmonai – nepasisakė apie tai, jog jau nebuvo skaistus. Tai jam apkartino medaus mėnesį, gyvenimo pradžią. Tačiau kartą, žvelgdamas į Nukryžiuotąjį, jis stipriai išgyveno Jo kančią bei mirtį: „Jis mirė ir už mane!” – nuaidėjo jo širdyje. Tada viską papasakojęs žmonai. Abu karštai pasimeldė, ir praeitį tarsi nematoma ranka nuplovė. „Naujai pažvelgiau į žmoną, jaučiausi lyg naujai užgimęs. Įsitikinau, jog gyvenant su Dievu įmanoma pereiti per visus sunkumus. Dievas yra mūsų siena, į kurią mes galime atsiremti, Jis – mūsų uola, ant kurios statome savo gyvenimą“, – nuoširdžiai pasakojo Vladimir. Žmona pridūrė: „Mums žodžiai – Mylėsiu ir gerbsiu tave visą gyvenimą įgavo naują prasmę, kurią iki galo supratome tik dabar.”

Tretieji liudijo Virginija ir Tomas. Pirmoji kalbėjo Virginija, kuri pasakojo: „Tuokėmės mažojoje bažnytėlėje. Priesaikos žodžius tarėme be galo nuoširdžiai, jautriai išgyvendami kiekvieną jos žodį. Tik vėliau supratome, ką reiškia bendra malda, bendras pokalbis, dalijimasis bendrais rūpesčiais, tarnavimas vienas kitam. Pamenu, kai susirgau ir Tomas man patarnavo, su meile ir dėkingumu žvelgiau į jį, tai dar labiau sustiprino mūsų bendrystę. Tomas žmoną papildė: „Kai sakai priesaikos žodžius, atrodo viskas taip gražu, taip švelnu, tačiau realiame gyvenime ne visada taip viskas sklandžiai vyksta. Kyla daug iššūkių, bet, ačiū Dievui, jam padedant galime kartu nugalėti visus sunkumus. Linkiu visiems dažniau prisiminti Santuokos sakramento palaiminimą.“

Po giesmės „Pas Tave aš ateinu“ prasidėjo šv. Mišios, kurioms vadovavo mons. Vytautas Grigaravičius. Jis dar kartą pasveikino susirinkusias jaunas šeimas, sakydamas, kad visada meldžiasi už sutuoktinius, nes jaučia atsakomybę ir išgyvena už juos. Šv. Mišių aukoje pakvietė melstis už savo šeimą ir vieni už kitus, kad Dievas ir toliau laimintų bei teiktų įvairių malonės dovanų.


Per homiliją jis tęsė pradėtą savo mintį: „Nemanykite, kad klebonas ramiai miega. Jam rūpi, kaip jums sekasi, kaip jus jungiatės į bendruomenę, Bažnyčios gyvenimą. Didžiausias džiaugsmas, kai ateinate ir prašote pakrikštyti vaikelį. Tuomet klebonas meldžiasi jau ne tik už jus, bet ir už jūsų vaikus.“ Pasidalijęs liudijimu apie savo Krikšto dieną, jis sakė: „Manau, kad ir jūs, net po daugelio metų atėję į šią bažnyčią, prisiminsite, jog čia susituokėte, atnaujinote Santuokos sakramentą, ir šilti jausmai užlies širdį.“

Komentuodamas vakaro Evangeliją pagal Luką ( Lk 4, 1-13 ) apie Jėzaus gundymus dykumoje, pastebėjo, kad Evangelija siejasi ir su šio vakaro intencijomis, nes nuo gundymų nėra niekas apsaugotas. Jėzus tarsi duoda pamoką, kaip reikia atsispirti velnio gundymams. Juk svarbu rūpintis šeimos materialine padėtimi, bet daug svarbiau rūpintis sielos reikalais per Dievo žodį, per Eucharistiją, per atgailą. Svarbu, kad karjera, darbas neužgožtų svarbiausio – tarpusavio pasitikėjimo ir gerų santykių, santarvės šeimoje. Pasitikėjimas dingsta, kai pasiduodate gundymui kažką vienas nuo kito nuslėpti, vienas kitam priekaištauti ir pan. Krizės laikas neišvengiamas, bet meilė, pasitikėjimas, atviras pokalbis padės nugalėti visus sunkumus.

Po homilijos visos poros buvo pakviestos išsirikiuoti centrinėje navoje ir, vadovaujant klebonui, visi atnaujino Santuokos sakramento įžadus. Smagu buvo žiūrėti į džiugius, susijaudinusius sutuoktinius, kurie nuoširdžiai kartojo priesaikos žodžius.

Ceremonija baigėsi šv. apaštalo Pauliaus meilės himnu, kurį giedojo vargonininkas Ramūnas. Po palaiminimo vargonininkas Ramūnas padovanojo visiems giesmę „Aš jums atsiųsiu rožių lietų“.

Šventė baigėsi agape ir pabendravimu bazilikos parodų salėje.

 

Birutė Vasylienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021