Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Sekmadienio popietėje – valanda, skirtą Laisvės šauklio, aktoriaus ir poeto Kęstučio Genio atminimui (2017-01-22)

Paskelbta: 2017-01-23


Šią atminimo valandą pradėjo pasidalindamas savo įžvalgomis Žygimantas Pavilionis, lietuvių diplomatas, valstybės tarnautojas, Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai. 2007 m. jam suteiktas Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas.

Anot Ž. Pavilionio, apie K. Genį jam pasakojo senelis, akcentuodamas, kad Lietuvos žmonės pakilo kartu su poeto mintimis. Popiežius Jonas Paulius II siūlė statyti savo Lietuvą, bet statyti Lietuvą pradėti nuo pamatų su krikščioniškomis vertybėmis. Deja, Europos vadovai atsisakė krikščioniškų šaknų.. Išimtis buvo mūsų prezidentas V. Adamkus ir Lenkijos prezidentas L. Kačinskis, bet jie buvo paskutiniai prezidentai, kurie nenusigręžė nuo krikščionybės. Atsisakius krikščioniškų vertybių Europoje prasidėjo sunkumai. Iš Rytų pasigirdo gąsdinimai. Neramumai prasidėjo ne tik dėl Ukrainos... Politikai pasaulyje ir Lietuvoje pamiršo žmogų. Vidurinė klasė Lietuvoje nyksta. Pamiršti ir poeto K. Genio perspėjimai. Pasaulyje vyksta keistas lūžis ir su tuo turėsime būti. Vilnius nėra visa Lietuva, tai tik sostinė, nors joje beveik 40 procentų Lietuvos ekonomikos.

Tad negalime pamiršti Atgimimo šauklio K. Genio raginimų, keltis, kilti mums patiems ir padėti keltis Lietuvai... Mums reikia vienybės, ir čia Lietuvoje, ir su užsienyje gyvenančias tautiečiais.. Jei bent dalį jų susigrąžintume..

Toliau buvo pristatyta literatūrinė-muzikinė kompozicija „Išdalinęs save Lietuvai“, skirta K. Genio 20-osioms mirties metinėms paminėti... Kompozicijos kūrėja ir atlikėja, Kalbos premijos laureatė Violeta Bakutienė pabrėžė, kad labai svarbu visada turėti emocinį-vertybinį ryšį su mūsų šalies istorija, nes ji gyva ir liudija...


Verta ir prasminga kalbėti apie mūsų tautos kultūrai nusipelniusių žmonių gyvenimus, nes ir mūsų pačių gyvenimai, mūsų veiklos atsiskleidžia naujomis briaunomis. Tad Šis mūsų stabtelėjimas – tai galimybė geriau suprasti Kęstutį Genį kaip žmogų, aktorių ir kaip poetą, kaip Laisvės šauklį, pažvelgti į ne tokią tolimą istoriją nauju žvilgsniu, pasisemti drąsos ir kilnių siekių. Kiekviena karta turi savo dvasios vedlius...Kęstučio Genio meninė prigimtis ir tvirtos pilietinės nuostatos ypač ryškiai atsiskleidė Atgimimo laikotarpiu.

Rinkinyje „(Neišduokim Lietuvos“ Kęstutis klausė: „Kas mus pažadins, kaip mes prikelt galėsim, jei sudaužytas mūsų Laisvės varpas nebegaus, kaip mes, brangieji, Amžinybėj įsišviesim be savo žodžio saulės, be lietuviško dangaus“. Mūsų poezijos žemėlapyje Kęstutis Genys stovėjo su jam būdingu herojiniu įsipareigojimu ir tribūno laikysena. Iš savo eilėraščio posmų jis žvelgė, nelyginant budrus partizanas, ką tik išėjęs iš bunkerio...

Kaip žinia, 40 metų Kęstutis slapta rašė eilėraščius ir dėjo į stalčių... Kol atsirado pasišventusio žmogaus, patrioto Vytauto Andziulio pogrindinė spaustuvė. Tad dalis K. Genio prirašytų lapų pogrindžio sąlygomis virto spausdintais puslapiais, turėjusiais bendrą pavadinimą „Ugnies Kryžius“. Tai kuklus savo apipavidalinimu leidinukas, tačiau kokios vertės... Jo kūryba turėjo sulaukti atgimimo..


Kadangi Jis nevengdavo drąsiai pasisakyti viešai, todėl buvo sekamas ... Per visą okupacijos laikotarpį K. Genys sergėjo mūsų kultūros garbę. Jis skleidė VILTIES kultūrą... Didžiavosi, kad buvo LIETUVA užkimęs... Savo vyrui pasišventė, buvo su juo ir sunkiausiomis jo gyvenimo akimirkomis Lolita Genienė.

Violeta Bakutienė prisiminė susitikimus su Lolita, kai ji pasakojo apie tą laiką gyvenimo su Kęstučiu, apie gražiausius prisiminimus iš to laiko, kurie buvo įstrigę jos atmintyje ir žėrėjo neblėstančiomis spalvomis. Kęstučio Genio ryškų ir dramatišką gyvenimą ženklina trumpos artisto šlovės akimirkos, ilgai trukęs okupacinio režimo tylos sąmokslas, aktoriaus prigimčiai būdingos silpnumo valandėlės, ir ta Atgimimo banga , kuri leido paliudyti jo tikėjimą ir vertybes, kurioms jis atidavė savo gyvenimą.

Per savo 40 darbo teatre metų jis sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų. Bene labiausiai jį išgarsino Žygimanto Augusto vaidmuo Juozo Grušo pjesėje „Barbora Radvilaitė“. Jo personažai prisotinti vidinės aistros ir beribės drąsos. Jam neskirdavo pagrindinių vaidmenų, nelepino spauda, nutylėdavo teatro kritika, nes Jis nepataikavo valdžiai dėl karjeros, turėjo tvirtą savo nuomonę. Išliko išdidus, karališkas. Nepalaužė jo ir sovietinio saugumo „pokalbiai“.

Su begaline ištverme jis garbingai ėjo, kitus savo kūryba kėlė ir stiprino visų VILTĮ ir tikėjimą. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, K. Genys aktyviai įsitraukė į visuomeninę, organizacinę veiklą. Jis priklausė Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo komitetui. Savo poezijos vakarų ar paties sukurtų spektaklių pajamas skyrė Vytauto Didžiojo paminklo ir mūsų. paminklinės Prisikėlimo, bažnyčios atstatymui, kaip mūsų Tautos prisikėlimo simboliui... Tad prasminga buvo paminėti Kęstutį Genį mūsų Bažnyčioje. Tad lenkiamės prieš Jo Kelią, Ištvermę ir Tikėjimą…

Nuoširdžiai dėkojame gerbiamiems Violetai ir Antanui Bakučiams už prasmingą valandą, kai  žodžiai krito širdin, nugramzdindami mus į  prisiminimus ir  apmąstymus…

Kristaus Prisikėlimo parapijos informacija

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021