Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Šeimų bendruomenės svečias ortodoksas, Marijos radijo laidų vedėjas Egidijus Stankevičius (2018-05-08)

Paskelbta: 2018-05-11


Pirmadienio vakarą susirinkusi Kristaus Prisikėlimo parapijos Šeimų bendruomenė gilinosi bei gvildeno dvasinių simbolių reikšmes bei jų svarbą mūsų gyvenimuose. Paskaitą skaitė ortodoksas, Marijos radijo laidų vedėjas Egidijus Stankevičius.

Egidijus lėtu tempu stengėsi perteikti savas žinias - apie tai koki ryšį mes turime su simboliais, kodėl jie veikia, kaip jie veikia, bei kaip juos patirti per asmeninę patirtį. Sustruktūrizavęs šią be galo plačią temą Egidijus išgrynino pagrindinius tris aspektus, pirmuosius ir esminius laiptelius neriant i save, plečiant save per patyrimą iš vidaus.

Klausantis Egidijaus paskaitos, diskutuojant, bei garsiai mąstant aplankė jausmas kokie esam visi skirtingi : vieniems simbolių suvokimas bei jų įvedimas į savo gyvenimą pasirodė lengviau suprantamas, kitiems sunkus darbas. Pasak Egidijaus, pradžių pradžia neriant į pasirinktą pažinimą yra savistaba bei tyla. Tik vidinėje tyloje įmanomas savęs patyrimas. Reikia nebijoti tylos ir įsileisti ją į kasdieną. Būtent apie tylą labai gražiai rašė Erling Kagge knygoje „Tyla triukšmo amžiuje“, jog tik tyloje galim išgirsti save.

Nagrinėjant simbolikos reikšmę kelyje link tikrojo AŠ išskiriami keli pagrindiniai segmentai: tai jausmas kuris yra esamuoju laiku, bei vizualizacija link ko einam. Sekantis segmentas yra veiksmas pvz. tariamas žodis, (rožinio kalbėjimas), fizines praktikos kaip kad nusilenkimai, piligriminės kelionės, bei visa ko palikimas Dievo valiai. Po tam tikro laiko praktikuojant įvairias praktikas kūne įsirašo tarsi įrašai, simboliai kuriuos mūsų pasąmonė prisimena ir išsaugo taip nuolatos mus stiprindami. Sujungus protą, jausmą bei vizualizaciją labai svarbu kad neliktų šiukšlių mintyse. Šiame procese būtent fizinės praktikos ir atlieka be galo svarbų darbą - išvalo mūsų protą, tokiu būdu padėdamos dirbti su aistromis, godumu, troškimais, primestais norais.

Einant dvasiniu keliu be galo svarbu teisingai išjausti santykius su artimu, su esančiais šalia esamuoju gyvenimo momentu, šeima, vaikais, tėvais paliekant jiems ir sau erdvės bei nesisavinant jų prisirišimais bei vertinimais. Tik tokiu būdu galėsime išsaugoti iki tol nesąmoningai jiems atiduodamus mąstymo resursus, bei išmoksim priimti, nekontroliuoti ir paleisti viską Dievo valiai. Tačiau norint suvokti , apčiuopti savo patirtį, santykį bei jausmą širdyje būtinas pastovus savistabos praktikavimas, tik tokiu būdu susivoksim savyje kas mes esam, kas ir kodėl mus veikia, kokias mintis skleidžiam į aplinką, nes be savistabos tiesiog neįmanoma tų dalykų išsiaiškinti. Tik per savianalizę galime suvokti kas dedasi tiek minčių labirintuose, tiek jausmų prigimtyje.

Egidijus užakcentavo jog šioje dvasinėje kelionėje be galo svarbu dvasios tėvas, kuris galėtų pamatyti trukumą, kuris maišo žengti i priekį, kuris mus matydamas padėtu savu tempu kryptingai judėti pirmyn. Kad laiptas po laipto galėtume save tvarkyti, vis save permąstant, atrandant prisirišimus ir juos paleidžiant pasiliekant tik meilę.

Pasak lektoriaus šiame kelyje nuolatos perdirbant, peržiūrint save, atlikus gyvenimo išpažinti, labai svarbu (pajautus vidinį leidimą) išdrįsti visiškai nusižeminti, bei pagaliau leisti sau viską priimti nesikankinant, nesipriešinant (be pykčio) bei atsiverti dėkingumui, nes dėkoti galime tik tuomet kuomet suvokiam tai kas ir kodėl vyksta, tai vienas raktų i būties paslaptis. Tik turint pačiam širdyje patyrimą bei suvokimą galima per žodžius ir mintis perteikti tai kitam linkėjimų ar maldos forma. Ne veltui yra sakoma kad savęs nemylintis nemokės mylėti ir kito. Tik tai ką turim savyje galime paskleisti aplink save. Tik išmokus atsirišti nuo pašalinių minčių, trukdžių, pravalius drumzles, sistemingai praktikuojant išėjimą iš sociumo ir išmokus būti tyloje bei atsidavus vedimui mus priartins prie tai kas vadinama įvairiais žodžiais: šventumo, nušvitimo, ištirpimo , priartėjimo prie Dievo. Tai ir yra aukščiausias taškas.

Šeimų bendruomenės narė Dalia

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021