Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Eucharistijos šventė „Eucharistija –amžinoji vienybė su Kristumi" (2007-09-23 d. IV-oji diena)

Paskelbta: 2007-09-24

Rugsėjo 23-oji –paskutinioji Eucharistijos šventės  diena prasidėjo Rytmetine valandų liturgija, kuriai  vadovavo parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius, jam talkino Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonės.

8 val. šv. Mišioms vadovavo vyskupas emeritas Romualdas Krikščiūnas, konselebravo vikaras Julius Grigonis ir kun. Viktoras Brusokas. 

Homilijos pagrindinė mintis – kiekvienas šeimos tėvas jausdamas, kad teks palikti šį pasaulį palieka testamentą savo vaikams. Tą patį padarė ir Kristus. Jis paliko mums meilės testamentą. Šiandien Kristus įkalintas tabernakulyje, todėl, jei dažniau sustotume prie jo ramybėje, tai išgirstume: „Mano broli, mano sese, meilės, bent truputėlį meilės paskirkite man!“.   Tad būkime geri, mokėkite meilės Valdovui meilės duoklę.                                                       

9.30 val. šv. Mišias aukojo mūsų parapijos kunigas Mindaugas Pukštys.
       Homilijos pagrindinė mintis – gyvybės duona, kuri pasotina žmogaus sielą. Ir ta duona yra pats Jėzus. Žydai nuolat murmėjo, nenorėdami pripažinti Jėzaus, kaip Dievo Sūnaus, nužengusio iš dangaus. Jie jį pažino kaip žmogų – Juozapo Sūnų. Tikėti Jėzumi yra Dievo dovana, kaip malonė klausytis Jėzaus žodžių. Bet žmogui suteikta pasirinkimo laisvė: tikėti arba ne. Jei atmetame Dievo mokymą, mes nusipelnome mirties. Tas kas  tiki, valgo gyvąją duoną, jau dabar gyvena Dievo gyvenimą, laukdamas dangaus – Dievo karalystės.

Nuo 9 val iki 12 val. mažojoje bažnyčioje vyko Švč. Sakramento adoracija, o Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje kun. lic. Artūras Kazlauskas pravedėkonferenciją tema „Švč. Sakramento kultas“ .
        Prelegentas paskaitą pradėjo klausimu: „Kas yra Eucharistija?“ „Eucharistie“ graikiškai yra dėkojimas ir tai yra viso krikščioniškumo centras. Krikščionis žino, kad jų Dievas – mylintis Dievas ir parodo malonę. Malonę gauname net jos neužsitarnavę. Dažnai mes gauname daugybę dovanų (pvz. per gimtadienį), iš kurių daugelis mums nieko nereiškia. Tas pats ir su Dievo dovanomis. Būti krikščioniu, - tai atpažinti Dievo dovanas, priimti jas ir pripažinti, kad visa, ką turime tai per Dievą.
       Būti krikščioniu labai sunku, nebent Dievas padėtų. Štai kodėl kiekvieną sekmadienį renkamės į bažnyčią, kad pasistiprintume Kristaus Kūnu ir Krauju, kad pajėgtume būti krikščionimis. Vadintis krikščionimis įmanoma, tačiau būti krikščionimis be Dievo pagalbos neįmanoma. Toliau kunigas iškėlė kitą klausimą :
      - Kada prasideda Eucharistija? Kada prasideda šv. Mišios?
Ir atsako: „Nuo tos minutės, kai pradedi ruoštis joms, jau namuose, jau einant gatve, jau važiuojant autobusu.“
Visi aplinkiniai turi matyti , kad eini į susitikimą su Jėzumi.
    Taip pat atsakė į trečią klausimą:
- Kaip priimti Šv. Komuniją ? Stovint ar klūpant?
- Nei stovint, nei klūpant, o einant, giedant, tik akimirkai stabtelėjus.
    Žmogaus gyvenimas yra kelionė. Švč. Sakramentas yra maistas, kuris sustiprina mus atokvėpio valandėlę. Kun. A. Kazlauskas pabrėžė išpažinties svarbą, svarbiausia išpažinus nuodėmes, pakeisti savo gyvenimą iš esmės.
Krikščionis yra ypatingas. Kas galima kitiems, tas negalima krikščionims, kas nėra nuodėmė kitiems, tas krikščioniui yra nuodėmė, - kai jo darbuose nesimato Kristaus veido, Kristaus darbų. Atkreipė dėmesį į tai, kad Jėzus įkalintas tabernakulyje. Vadinasi, ne visi valgo Jo Kūną ir geria Jo Kraują. Jei taip būtų, nereikėtų tabernakulio.
                   Baigdamas palinkėjo būti džiugiais, pasijusti turtingais Dievo dovanomis.                     

Priartėjo šventės kulminacija. 12 val., arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui SJ vadovaujant, iškilminga procesija, garbindama Švč. Sakramentą, iš mažosios bažnyčios miesto gatvėmis pajudėjo link Tautos šventovės. Procesijoje, be mūsų jaunimo, patarnautojų, vaikų, choristų, tikinčiųjų ėjo visas būrys Kauno arkivyskupijos kunigų: prel. doc. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, Kunigų seminarijos rektorius kun. teol lic. Aurelijus Žukauskas, kurijos kancleris mons. bažn. t. lic. Adolfas Grušas, mons. dr. Artūras Jagelavičius, kun. eduk. mrg. Gintaras Vitkus SJ, Ukmergės šv. apašt. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas dek. kun. Gintautas Kabašinskas, Girkalnio šv. Jurgio bažnyčios klebonas dek. kun. Juozas Kaknevičius, kun. Mindaugas Pukštys, parapijos klebonas mons. V.Grigaravičius, vikaras Julius Grigonis, kun. Viktoras Brusokas, alt. Vaclovas Aleksandravičius ir Kauno kunigų seminarijos klierikai. Prie altoriaus jų laukė vyskupas emeritas Romualdas Krikščiūnas.

Iškilmingai šv. Mišių liturgijai vadovavo arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius, konselebravo visi atvykusieji kunigai, vyskupas R. Krikščiūnas. Giedojo parapijos ir „Jaunystės“ chorai, vad. D. Beinarytė.
      Homilijoje arkivyskupas kalbėjo, kad ruošiantis Šiluvos Švč. M. Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejui, mes daug dėmesio skiriame Eucharistijai. Mes tikim, kad Eucharistija yra tikra Kristaus Kūno ir Kraujo auka, kad visi galėtume pasinaudoti jos vaisiais.
      Yra viena vertybė - pinigai, kurie nori užimti Kristaus vietą. Kristus aiškiai pasakė: „Negalite tarnauti Dievui ir pinigui“ (Lk 16,13).
      Tarnaudamas pinigui žmogus gali užsitrenkti duris į amžinybę. Jei žmogus Dievui skirs daug dėmesio, tai neliks vietos jokiems stabams. Todėl sekmadienis išimtinai turi būti skirtas Eucharistijos šventimui.     

            Po šv. Mišių Katalikių moterų sambūrio pirmininkės Alės Jurgaitienės kvietimu bažnyčios šventoriuje koncertavo etnografinis ansamblis „Sūduva“.                                                                                           

Parapijos aktyvas visus vaišino sausainiais ir arbata. Nemažas būrys tikinčiųjų liko pasiklausyti koncerto, dėkojo už šventę.

Viena moteris taip apibūdino šią šventę:
- Kokia subtili, graži, dvasinga šventė. Aš visas dienas buvau ir visur dalyvavau. Džiaugiuosi tuo.

Dėkojame visiems, kurie šiomis dienomis buvo su mumis ir padėjo išgyventi Kristaus artumą, padėjo įsigilinti į save ir kažkiek perkeisti save tobulėjimo link. 
                                                      B. Vasylienė




Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021