Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Svečiuose aktorius Antanas Žekas ir dailininkas Eugenijus Nalevaika (2007-10-07)

Paskelbta: 2007-10-08

        Spalio 7 d. konferencijų salėje įvyko antrasis šių metų projekto „Dialogas – žodis ir spalva“ renginys „Regis tolstančios vasaros gėlės sugužėjo namų avilin“.Projekto vadovas Egidijus Stancikas įžangoje kalbėjo: 
         - Ši erdvė viena iš puikiausių, kad skambėtų žodis ir tik žodis, tačiau p.Vytautas Bancevičius išprovokavo praplėsti šį projektą, prijungiant Advento valandas „Rasokit dangūs...“. Visą gruodį skambės adventinės giesmės. 
          Baigdamas E.Stancikas kalbėjo: 
         - Šiandien ypatinga diena, pristatau jums dvasios mokytoją, kuris daug talentų talpina savyje. Mes visi jį pažinojome kaip talentingą aktorių, tačiau niekas nežinojome, kad aktorius Antanas Žekas rašo eiles. Šiandien jis yra ne tik Teatro sąjungos narys, bet ir Lietuvos rašytojų sąjungos narys, yra išleidęs penkias savo kūrybos knygas. Taip buvo pristatytas gerai žinomas aktorius Antanas Žekas.
          Po to aktorius E.Stancikas pristatė dailininko, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Eugenijaus Nalevaikos akvarelės darbų parodą, kurią apibūdino: „Šviesi, žaisminga, rudenio darganose įkvepianti džiaugsmą, kūrybos polėkį. Pasidžiaugė, kad daug dailininkų yra susirinkę, kvietė ir dažniau ateiti į šią erdvę, kur galima susipažinti su kolegų darbais.

Ir štai prabilo aktorius Antanas Žekas: 
       - Susirinkome rudens žmonės – susimąstymo žmonės (dauguma susirinkusiųjų buvo vyresnio amžiaus). Kadangi susitikome po Sumos šv. Mišių, tai pradžioje paskaitysiu rimtą poeziją – „Ženklai iš baltos užmaršties“.

 Išgirdome eiles apie kryžius Lietuvos pakelėse, apie Kryžių kalną, eiles aktoriaus Balio Barausko, popiežiaus Jono Pauliaus II atminimui.
        Po rimtosios dalies aktorius trumpai papasakojo savo autobiografiją. Aktorius kalbėjo: „Kol buvau jaunas pirmus metus vaidinau ūkininką Gašką A.Vienuolio „Prieblandoje“, K.Binkio „Atžalyne“ – Žiogą. Vėliau visą gyvenimą iki Ževakino N. Gogolio „Vedybose“ vaidinau jaunikius. Po tokios įžangos A. Žekas gyvai, vaizdingai, su jam būdinga humoro gaidele padeklamavo K.Binkio „Tamošius Bekepuris“.

Toliau skambėjo eilės iš jaunystės laikų, kurios alsavo meile, laukimo ilgesiu. Skambėjo eilės apie tėviškę, kurios seniai nebėra, net kaimo pavadinimo nebeliko. Paskutinieji eilėraščiai kupini humoro apie rudeninį žmogaus amžių. Ypač linksmai visus nuteikė „Musė“. Kas norėjo galėjo įsigyti aktoriaus knygų už labai simbolinę kainą.

Dailininkas Eugenijus Nalevaika, taręs keltą žodžių, pakvietė į savo darbų parodą – linksmą spalvų žaismą, nuskaidrinančią nykią rudens darganą.                                                                                            

Dailininkas teisus buvo, sakydamas: „Visi vaikai puikūs kūrėjai. Dailininkai – širdyje visą gyvenimą išlieka vaikais. Kūryba, tai nesibaigiantis dialogas su aplinka, toliau su žiūrovu“

                                                                     Birutė Vasylienė


Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021