Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Pagyvenusių žmonių popietėje - Kelionė į Šiaulių kraštą... (2011-06-09)

Paskelbta: 2011-06-20

Jau tapo tradicija, kad birželio mėnesį pagyvenusių žmonių sambūrio dalyviai vyksta į kelionę po Lietuvą. Šiemet nutarėme aplankyti Šiaulius. Kartu su senjorais jau antrus metus keliauja „Gimtinės“ choro nariai. Birželio 9-osios ankstų rytą susirinko penkiasdešimt puikiai nusiteikusių keliauninkų . Klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius atėjo išlydyti, palaimino ir palinkėjo laimingos kelionės.

Iki Šiaulių tolimas kelias, tad neleidome veltui. Pasakojau Šiaulių miesto istoriją , o jos pradžia ir miesto gimtadienis -1236 m. rugsėjo 22 diena. Keliavome istorijos keliais nuo XIII amžiaus iki šių dienų, kaip augo ir keitėsi Šiauliai, kokie įvykiai buvo reikšmingiausi miesto augimui, kuo nusipelnė miestui Antanas Tyzenhauzas, Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas, kokie herbo simboliai, kaip kito miestas XIX – XX amžiuje, o labiausiai tarpukario metais, kaip išaugo ir tapo kultūros centru šiaurinėje Lietuvos dalyje.

O kaip nepapasakoti Kryžių kalno istorijos, kuri jaudina kiekvieną, kuri mena ne pačius geriausius laikus: kada buvo pastatyti pirmieji kryžiai, kaip draudė juos statyti carinė valdžia. Dar labiau kalnas buvo niekinamas ir naikinamas sovietinės okupacijos metais, bet kryžiai kilo, niekam nepavyko sunaikinti, o atgavus Nepriklausomybę į Kryžių kalną ėmė plaukti piligrimai. Čia lankėsi ir Popiežius Jonas Paulius II, jo paraginimu prieš dešimtmetį pastatytas ir pašventintas Pranciškonų mažesniųjų brolių ordino vienuolynas.

Pirmasis keliauninkų sustojimas - Žaliūkų vėjo malūnas.Tai neseniai atvėrusi duris malūninko sodyba, įsikūrusi miesto viduryje.Tai vienintelis išlikęs ir saugomas medinės architektūros technikos paveldo objektas Šiauliuose ir pirmasis grūdų apdirbimo istorijos muziejus Lietuvoje. Čia atgijo Danielių – buvusių malūno savininkų kasdienybė. Malūnininkas mums aprodė malūno ekspoziciją, supažindino su unikalia įranga , papasakojo apie malūne vykusį gyvenimą, pakvietė į malūnininko trobą. Paragavome ir skanios duonos.

Šiaulių įžymybė – Ch.Frenkelio vila. Tai vienintelis Šiauliuose bei vienas iš nedaugelio Lietuvoje XX amž. pradžios moderno architektūros statinių. Dėmesį traukė pastato fasadas ir interjeras, istoriniai faktai ir ekspozicijos: Rytų meno, Karalių, Dvarininkų portretų salės, biblioteka, Geltonoji ir Žalioji svetainės ir retrokino salė „Kapitol“, stilizuota garsios prieškario Šiaulių bendrovės „Dubysa “ vitrina, Br.Šapiro laikrodžių ir juvelyrinių dirbinių parduotuvė bei dirbtuvė.
Sielai atgaivą patyrėme Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedroje, kurią vyskupas Motiejus Valančius vadino „puikiausia ant visų Žemaičių“. Iš tolo akį traukė 70 metrų aukščio baltas bažnyčios bokštas. Apie katedros istoriją mums papasakojo jos zakristijonas Visvaldas Kaušas. Pakilome prie vargonų ir sugiedojome „Marija, Marija“.

Kryžių kalnas. Pirmiausia aplankėme vienuolyno koplyčią ir pasukome į legendinį Kryžių kalną. Nebe pirmą kartą daugeliui keliauninkų čia tenka lankytis, bet kiekvienas apsilankymas suteikia progos ne tik susikaupti ir išsakyti savo intencijas, bet suteikia stiprybės, vilties, tikėjimo , kad visus sunkumus galima ištverti, galima viską įveikti.Kryžių kalnas pilnatviškiau padeda suvokti Išganytojo kryžiaus slėpinį, jį susieti su savo, su tautos, su visos žmonijos gyvenimu, jame įžvelgti ne tik kančią, mirtį, bet ir iš nuodėmės išvaduojantį prisikėlimą. Čia , kaip niekur kitur, suskamba ištikima Dievo meilė žmonėms.

Paskutinis mūsų kelionės objektas - Dargaičių kaimas. Tai gyvas kaimas, kuriame vienintele gatve išsirikiavusios 28 sodybos. Mes svečiavomės 150 metų senumo troboje, išgirdome šeimininkės pasakojimą apie kaimą, buvome pavaišinti senoviškais valgiais: barščiais su namine duona, silke, kepta žarijose, arbata su tik ką iškeptomis bandelėmis.Viskas buvo labai skanu, visiems – labai skanu. Pasisotinę perėjome į kitą gatvės pusę, susėdome po šimtamečiais klevais, grožėjomės kvepiančiais bijūnų krūmais ir dainavome. O kaip nepadainuoti mūsų gražių ir nepabostančių dainų, kai aplinka mena senovę, kai pasislėpėme medžių pavėsyje nuo kaitrios saulės?

Dainavome ir autobuse, dalinomės įspūdžiais, nuovargio kaip nebūta. Juk daug pamatėme, sužinojome , praturtėjome, pasisėme ne tik žinių , bet ir dvasiškai sustiprėjome.

                                                                             Rima Lipšienė



Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021