|
|||||||||
Įvykiai
Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) (1903 - 1974 - 2012) palaikų perlaidojimas paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje (2012-05-20)Paskelbta: 2012-05-21 Gegužės 20 d. 14 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje prasidėjo šv. Mišios, skirtos perlaidoti iš Jungtinių Amerikos Valstijų parvežtiems 1941 metų Lietuvos valstybės veikėjo, Lietuvos Laikinosios Vyriausybės Ministro Pirmininko a.a. Juozo Brazaičio (Ambrazevičius) palaikams. Ketvirtadienį, gegužės 17 d., urna su velionio palaikais buvo atvežta į paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kumbariumą, kur kauniečiai galėjo atiduoti pagarbą iškiliam Lietuvos valstybės veikėjui.
Šv. Mišių liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius SJ, koncelebravo Lietuvos kariuomenės ordinaras, vyskupas Gintaras Grušas, prelatas prof. habil. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, mons. bažn. t. lic. Adolfas Grušas, mons. teol. lic. Vytautas Grigaravičius ir mons. Alfonsas Svarinskas. Į šv. Mišias atiduoti paskutinę pagarbą atvyko buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Europos parlamentaras prof. Vytautas Lansbergis, LR Seimo, Kauno savivaldybės atstovai, Ateitininkų federacijos nariai, kiti garbūs svečiai bei gausus kauniečių būrys. Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius SJ, pradėdamas šv. Mišias, pakvietė melstis už Lietuvą, kad ji visada turėtų tokių valstybės veikėjų, koks buvo Juozas Brazaitis. Homilijoje vyskupas priminė, kad šis Šeštinių šventėje skambantis Jėzaus raginimas eiti pasaulį ir skelbti Evangeliją yra skirtas visiems pakrikštytiesiems. Arkivyskupas trumpai apžvelgė J. Brazaičio biografijos faktus, akcentuodamas, kad jo gyvenimo pagrindas buvo krikščioniška laikysena ir svarbiausias veiklos motyvas atėjus Lietuvos okupacijoms – pasipriešinti komunizmo ir fašizmo ideologijoms. (Arkivyskupo S.Tamkevičiaus SJ žodis) Po šv. Mišių atsisveikinimo žodį tarė prof. Vyt. Landsbergis. Jis kalbėjo, kad J. Brazaitis nebuvo pragmatikas, jis buvo sukilėlis prieš smurtą ir tironiją, sunkią valandą prisiėmęs atsakomybę už tėvynės laisvę, nors šiandien yra daug jį smerkiančių. „Tepriglaudžia pelenus jo žemė!“ – baigė V. Landsbergis. Buvo perskaitytas J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) bičiulės dr. Rožės Šomkaitės padėkos žodis, kur rašoma, kad J. Brazaičio dvasinis testamentas atsispindi jo dukrelei skirtame laiške – tai nekompromisinė dvasia, ėjimas prieš srovę ir tikėjimas, jog tik šitoks žmogus gali būti laimingas. Taip pat Rožė Šomkaitė pareiškė padėką buvusiam Lietuvos Prezidentui V. Adamkui už Brazaičio apdovanojimą Vyčio Kryžiaus ordinu, arkivyskupui S. Tamkevičiui SJ ir mons. V. Grigaravičiui už suteiktą prieglobstį ir palaidojimą Tautos šventovėje šiam žmogui, kurio viltis buvo Tautos prisikėlimas. Taip pat ji padėkojo Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui, kuris pasielgė brazaitiškai, nepabūgęs prisiimti pasipiktinimo naštos, ir visiems – už meilę, maldas, atsiminimus. Po šių kalbų prasidėjo perlaidojimo apeigos. Lydimą kunigų ir Lietuvos vėliavas nešančių jaunuolių, urną su palaikais Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai išnešė į bažnyčios šventorių. Apeigų pabaigoje buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Kristaus Prisikėlimo parapijos informacija |
|||||||||
|