Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Kovo 23-25 d. vyko parapijos gavėnios rekolekcijos

Paskelbta: 2007-04-05

Tarsi išmaudyti Kristaus meilės okeane

Klebono dekano monsinjoro rūpesčiu kovo 23-25 d. parapijos tikintiesiems buvo suteikta galimybė giliau pažvelgti į savo sielą, pajusti Kristaus meilę, Jo buvimą šalia. Tai išgyventi padėjo Kauno „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos kapelionas kun. Virgilijus Dudonis, kuris vadovavo Gavėnios rekolekcijoms.

Rekolekcijos prasidėjo 23 d. 10 val. šv. Mišiomis „Saulės“ gimnazijos moksleiviams. Tema „Nauja įžvalga. Krikštas“. Prieš šv. Mišias kunigas nuoširdžiai pakvietė jaunimą drąsiai atlikti išpažintį, išvalyti sielą, kad pajustų tikrąjį džiaugsmą, išsilaisvintų iš graužaties ir nerimo. Ir didelei nuostabai pirmą kartą pakilo vienas, antras, trečias berniukai ir ėjo išpažinties. Nepatogu buvo atsisukti ir pasižiūrėti, kiek jų buvo ir, ar išdrįso mergaitės ryžtis tam žingsniui.
Pradedant šio ryto homiliją ir baigiant paskutiniąją kovo 25 d. 18 val. homiliją, kunigas nuoširdžiai dalijosi savo tikėjimo „augimo“ paslaptimi, kvietė pasitikėti Jėzumi, nes Jis su tuo, kam skauda; Jis nori būti atpažintas ir pasveikintas.Tačiau mažai kas sutinka su Viešpačiu Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju.

Apaštalų darbų knygoje rašoma: „Štai Aš. Jėzus, stoviu prie durų ir beldžiu, jei kas išgirsta mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi“ (Apd 13,20-22). Ir komentaras: „Aš visada maniau, kad mano durys jam atviros, kad jam nei belsti nereikia, tačiau taip gal ir nesupratau, koks kvietimas turi būti? Jėzau, Gyvojo Dievo Sūnau, pasigalėk manęs nusidėjėlio!”- nuoširdžiai kalbėjo kunigas.

Manau, kiekvieno širdyje kažkas suspurdėjo, kai kunigas tarė: „Mus, čia susirinkusius, lydi pasididžiavimo ženklas. Esame pakrikštyti vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Mes esame Dievo karalystės dalis. Kiekvienas pakrikštytasis tampa karaliumi, pranašu, kunigu. Karaliumi, nes tapo Dievo Sūnumi, dukra ir Jo turtų paveldėtoju. Pranašu, nes perduos kitam žmogui Dievo tiesą, kuri padarys jį laisvą. Kunigu, nes išmokys melstis ir Dievą garbinti bet kuriuo metu“.

Tą patį vakarą 16.30 val. rekolekcijos vyko „Ąžuolo“ vid. mokyklos pedagogams. Kas pageidavo iš parapijiečių galėjo dalyvauti ir stebėti spektaklį "Judas Iskarijotas“ , kurį režisavo ir pagrindinį vaidmenį atliko pats kunigas. Per šokį, žodį buvo perteikta Judo išgyvenimai išdavus Kristų.

Vakaro šv. Mišių tema „Žemiškosios kelionės perkeitimas. Sutvirtinimas“.

Pagrindinė homilijos mintis – tegul prisileidžia Šventąją Dvasią visi bažnyčios lygmenys ir sėkminių malonę toliau nešime į visą pasaulį.

Šeštadienį rekolekcijos prasidėjo 10 val., tema: „Malda. Kunigystė“. Malda - tai pokalbis su Dievu. Ir tas pokalbis yra abipusis. Kai kreipėsi į Dievą malda, turi laukti atsakymo. Negali būti malda vienpusė be atsakymo.

Kunigystė yra paslaptis ir praveriama tiems, kurie nori suprasti. Jei seki Kristumi, Jis tave užkels ant kryžiaus ir nuims tik tuomet, kai mirsi. Kristus kalbėjo; „ O aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs“ (Jn 12,32). Taip ir kunigas, kai bus iškeltas ant kryžiaus, tik tada patrauks prie savęs žmones.

Šeštadienio vakaras prasidėjo 17 val. Švč. Sakramento adoracija, o 18 val. šv. Mišių tema „Nuodėmė. Susitaikymas“.
Kiekviena nuodėmė žeidžia Dievą, tačiau Jo mylinti širdis laukia kiekvieno, kaip tėvas laukia „sūnaus palaidūno“ (Lk 15,13), kuris grįžta namo atgailaudamas. Mes esame visada mylimi, Dievas visada pasiruošęs priimti mus į savo glėbį, jei ateiname pas jį su nuolankia širdimi, pasiruošę nuoširdžiai atgailai. Mes pašaukti pasaulį vesti link išganymo, vadinasi pirmiausia, ką turime palikti ir prie ko nebesugrįžti – tai nuodėmė.

Sekmadienį, 8 val. šv. Mišių tema „Atlygis. Paskutiniame teisme“.

„Naujajame testamente, antrą po Atpirkimo, vietą užima Paskutiniojo teismo laukimas. Ta diena, anot Kristaus, atneš gelbėjimą tiems, kurie tikėjo ir darė gera ir pasmerkimą tiems, kurie atsisakė atgailauti ir tikėti, kurie neparodė gailesčio bei darė bloga“ – kalbėjo kunigas, - Pirmas klausimas mūsų laukia iš Dievo: „Ar žmogumi buvai?“
Taigi, mes pašaukti ne išstatyti artimą į gėdą, bet jį pasaugoti, melstis už jį, o jei jis iš ties nusidėjo – laimėti jį iš blogio.

9.30 val. šv. Mišių tema „Atleidimas. Susitaikymas. Kun. V.Dudonis kalbėdamas apie atleidimą ir susitaikymą išskyrė tris atleidimo apraiškas: turiu atleisti sau pačiam, prisimenant savo nuopuolius, turiu atleisti savo priešams, į priešą žvelgti Kristaus širdimi ir turiu atleisti Dievui!? Visiškai įmanoma, kad sutikus Dievą išgirsi iš Jo klausimą: „Ar tu man atleisi, kad tavo gyvenimas buvo toks, o ne kitoks, kad buvai kunigu, vienuole, tėčiu, mama, našle, našlaičiu ir t.t.?
11 val. šv. Mišių tema : „Krikščionio kelias. Eucharistija“. Krikščionio kelio paslaptis – tai pilnai atsiduoti Dievo valiai, Jo vedimui. Nėra dvasinio gyvenimo be nuolatinės kovos, tačiau troškimas grįžti iš netiesos rodo, kad žmoguje neišdilo Šventosios Dvasios dovanos, o ypač nenoras Dievo netekti.

Kai kas iš žmonių mus kviečia prie savo stalo, tai reiškia, kad šeimininkas mane laiko lygiu sau, taip ir Viešpats daro visus mus susirinkusius aplink Jo stalą lygius meilei, kuri teka mums iš Jo širdies, - tokios homilijos pagrindinės mintys skirtos šiai temai.

12.30 val. šv. Mišių tema „Brolystė ir seserystė Kristuje“. Kažkas gerai yra pasakęs- arba krikščionybė yra meilė, arba jos visai nėra. Kristus yra pažadėjęs – kas dėl manęs paliko savo žemes, brolius ir seseris, aš kompensuoju šimteriopai. Per kristų mes esame vienybėje – broliai ir seserys. Tai kodėl tokie paniurę tarsi svetimi žiūrim vienas į kitą? Tikintieji yra šeima, nes turi vieną Tėvą danguje ir toji šeima turi būti! Ne klaidomis badykime vienas kitą, bet pažinkime pašaukimo didybę. Mes Kristuje galime tiek tapti laisvais, kiek galime dovanoti save vienas kitam.
Baigiamųjų šv. Mišių tema „Didysis Dievo Įsakymas. Santuoka“. Dviejų žmonių meilė priartina Dievo karalystę, nes du tampa viena. Ji, meilė, ne vien džiaugsmas ir šventimas, bet kartu ir žygdarbis prisiimant įsipareigojimą nepalikti. Mes turime neapleisti maldų už šeimas, kad sutuoktinių tikėjimą Dievas pasaugotų: tvirtą ir nesvyruojantį į Jį, tvirtą ir nesvyruojantį į vieną kitą. Turi būti pilnas pasitikėjimas Dievu , savimi ir kaip dovaną man duotu žmogumi.
Homiliją baigė poeto žodžiais: „Pasakyti vienas kitam – aš tave myliu, - tai pasakyti – tu niekada nemirsi“.
Po Švč. Sakramento pagarbinimo procesijos klebonas dekanas mons. Vytautas Grigaravičius padėkojęs, įteikė knygą “Priskėlimas“, parapijiečiai gėlių.

Labai gaila, kad neįmanoma aprašyti nuoširdaus kunigo bendravimo su tikinčiaisiais, noro padėti pajusti Dievo meilę, Kristaus buvimą šalia, Šventosios Dvasios TIKRĄ veikimą. Kiekviena tema buvo paremta savo asmeniškais išgyvenimais, gyvenimiškais pavyzdžiais.

Nuoširdus ačiū mūsų monsinjorui dekanui, kuris sudarė galimybę dvasiškai praturtėti, kritiškai pažvelgti į save, įvertinti savo santykį su Dievu, su artimaisiais, pagaliau pasitikrinti kokiame lygmenyje esu, kaip tikintysis. Ir suprantama nuoširdžiausi padėkos žodžiai rekolekcijų vadovui kun. V. Dudoniui. Ačiū Jums, kad šiomis dienomis mūsų sielas tarsi išmaudėt Kristaus meilės okeane, parodėte duris, pro kurias gali įeiti be baimės, nes ten visada būsi džiaugsmingai sutiktas.

Birutė Vasylienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021