Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Parapijos Šeimų šventė minint Tėvo dieną (2014-06-01)

Paskelbta: 2014-06-19

Tebūna mūsų veidas giedras, rūpinantis šeimos vertybe: Viešpats rūpinasi, kad savyje turėtume Jo džiaugsmo pilnatvę (plg. Jn 17, 13b)!

2014-ieji Krikščionių Bažnyčių ir bendrijų paskelbti Šeimos metais. Ta proga, siekiant labiau įprasminti tikėjimo liudijimą šeimose ir jo stiprinimą šeimų tarpusavio bendrystėje, 2014 m. birželio 1 dieną Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijoje vyko, Jaunų šeimų ratelio narių inicijuota Šeimų šventė, kurios metu išskirtinis dėmesys buvo skiriamas visiems Tėčiams.
Šventė prasidėjo iškilmingomis Šv. Mišiomis, aukojamomis klebono mons. Vytauto Grigaravičius, kuriose meldėmės už šeimas, tėčius, senelius ir vaikus. Prieš Šv. Mišias į dangų pakilęs aitvaras su šeimą vaizduojančiu siluetu, skelbė šventės atidarymą ir kvietė šeimas jungtis Šventosios Eucharistijos šventimui.


Eucharistijos šventimas prasidėjo įžangos procesija, kurioje, šv. Kryžiaus ir Velykinės žvakės vedami, parapijos jaunos šeimos su vaikučiais, laikydmos rankose degančias žvakutes, iškilmingai įnešė Šventosios Šeimos ikoną, Šventąjį Raštą, o vaikučių su tėveliais bendra giesmė „Aš jau čia ir tu jau čia“ subūrė visus susirinkusius tikinčiuosius prie Kristaus altoriaus. Ši giesmė sudomino visus bažnyčioje esančius vaikus, kad kai kurie, palikę savo tėvelius atbėgo į priekį, pasižiūrėti kas čia gieda. Jų veidai švietė nuostaba ir džiaugsmu.
Specialiai šiai šventei buvo suburtas jungtinis, šeimų su vaikais ir Žaliakalnio „Suzuki“ muzikos studijos auklėtinių, choras, vadovaujamas parapijos vargonininko Ramūno.
Viso pasiruošimo šventei metu vyko repeticijos, kuriose sąžiningai ir atsakingai mokėmės giesmių. O atėjus šventės dienai smuiko melodijos ir vaikučių balsai džiugiai šlovindami Dievą jautrino ir atvėrė mūsų širdis gilesnėms maldoms ir Dievo meilės pajautimui.
Šv. Mišių pradžioje, kviesdamas maldai, klebonas, garsiai paklausė vaikų: „Kokią dieną susirinkome švęsti?“ Vaikai, ilgai negalvodami atsakė – „Tėvelių dieną“. Vėliau, visi vaikai, kurie tik norėjo, galėjo garsiai ištarti savo tėčių vardus, už kuriuos nori melstis šioje šv. Mišių aukoje. Ši, nuoširdi ir jautri akimirka, kol vaikai vardino tėčių vardus, palietė ne tik paminėtus tėvelius, bet ir kitus, čia susirinkusius tikinčiuosius – vieni mielai šypsojosi, kiti su šypsena nubraukė ašarą...
Žodžio liturgijos metu skaitinius skaitė Andriaus ir Agnės šeima. Miela buvo klausytis, kai sutuoktiniai, tėtis ir mama su dviems savo mažamečiais vaikais, skelbė Dievo Žodį ir jie drąsino susirinkusius panašiai kaip evangelistas Lukas mokė pirmąją kriščionių bendruomenę, kad Jėzus „yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir aiškindamas apie Dievo Karalystę“ (Apd 1,3) taip šiandien Kristus yra gyvas mūsų tarpe šv. Mišių, Eucharistijos šventime, ir Dievo Žodžio skelbime. Kristus yra gyvas mūsų širdyse, mūsų atlaidume vienas kitam ir mūsų gerumo darbuose. Esame kviečiami laukti Kristaus pažado: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje, ir lig pat žemės pakraščių“ (Apd 1,8). Klausantis šių gyvų Kristaus žodžių, kas galėtų suabejoti Dievo Dvasios galybe ir neatsiliepti Kristaus pasiaukojančiai meilei, kviečiančią visus ir ypač šeimas, atsiverti Šventąjai Dvasiai bei tapti Evangelijos liudytojais savo Tėvynėje ir pasaulyje. Juk Kristaus meilė nuolatos žadina sutuoktinius ir pasišventusiuosius Dievo tarnystei liudyti Evangeliją ir tapti šeimų apaštalais šiais Šeimos metais.
Ypatinga ir išskirtinė, specialiai vaikams pritaikyta buvo ir homilija. Daug šilumos ir artumo pajutome, kai klebonas priėjęs arčiau vaikų, pokalbiui pakvietė vieną drąsiausią berniuką. Kaip geri bičiuliai jie kalbėjosi ne tik apie savo tėčius, bet ir apie Dangiškąjį - mūsų visų Tėvą. Tęsdamas mintį apie Tėvo vaidmens svarbą šeimoje, klebonas kalbėjo apie tai, kad būti geru tėvu, tai labai didelė atsakomybė, reikalaujanti kantrybės, išminties ir atsidavimo, o šias savybes sustiprinti padeda tik atviras, nuoširdus ryšys su Dievu.
Visuotinę maldą meldė Živilės ir Dariaus šeima. Maldavimuose prašėme Gyvąjį Kristų, esantį mūsų tarpe, kad padėtų sutuoktiniams geriau suprasti vienas kitą ir globotų emigrantų šeimas, kad laimintų visus tėvelius, vaikus ir senelius, kad suteiktų jiems džiaugsmo, geros sveikatos bei ilgaamžiškumo, kad mūsų parapija būtų suvienyta Kristaus Dvasia ir tarnavimo kitiems džiaugsmu.
Ant Kristaus Aukos altoriaus šeimos atnešė atnašas, kurios labiausiai yra reikalingos šeimos šventei ir šeimos gyvenimui:
TĖČIŲ MEDĮ, kaip auką Dievui ir kaip atgaivą visoms parapijos šeimoms, kurį pasodinome šeimų sodelyje šventoriuje. Šį įspūdingai didelį medį atnešė keturi mūsų tėčiai, Giedrius, Julius, Linas ir Valius, kurie troško, kad visi tėčiai atrastų KRISTŲ, į kurį jie galėtų visada atsiremti ir kurio pavėsyje būtų atgaivinti, sustiprinti, kad galėtų dar nuoširdžiau mylėti savo vaikus ir žmonas/ šeimas.
Viktorijos ir Irmanto šeima atnešė OBUOLIŲ pintinę šeimų šventės vaišių stalui kaip dėkingumą Dievui, Visatos Kūrėjui už gyvybę ir gyvenimą. Ruginę DUONĄ nešė Ilonos ir Arvydo šeima. Ja dalinomės agapėje, kad visos parapijos šeimos lauždamasi iš vieno kepalo jaustųsi viena Kristaus bendruomenė ir viena Dievo šeima.MEDŲ prie altoriaus atnešė Agnės ir Andriaus šeima, kad Dievo džiaugsmo ir palaimos valandų nepritrūktų mūsų šventėse ir šeimų gyvenimuose.
DUONOS ir VYNO atnašas šv. Mišių aukai nešė patys garbingiausi mūsų parapijos šeimų atstovai, seneliai, Povilas ir Marija Bylai. Šv. Mišių koncekracijos metu ši duona ir šis vynas buvo perkeisti į KRISTAUS KŪNĄ ir KRISTAUS KRAUJĄ, o mus visus, priėmusius šv. Komuniją, perkeitė ir suvienijo Kristaus meilėje.
Prieš Komuniją, kalbant „Tėve mūsų“ maldą visi tikintieji susikabino rankomis, kad kaip viena Kristaus Bendruomenė, kaip viena Dievo vaikų šeima pasiruoštų susitikti su gyvuoju, prisikėlusiu Kristumi Šv. Komunijoje. O vaikučių giesmė „Dievo meilė tokia didelė“ kvietė visus patikėti DIEVO TĖVO MEILE esančią kiekvienoje vaiko ir kiekvieno žmogaus širdyje.
Po Komunijos į priekį, arčiau Dievo stalo, buvo sukviesti visi bažnyčioje esantys tėčiai su savo vaikais, kuriems klebonas mons. V. Grigaravičius suteikė specialų palaiminimą Tėvo dienos proga. Vėliau parapijoje keliaujanti Šventosios Šeimos ikona buvo įteikta Živilės ir Dariaus šeimai, kad jie, visą savaitę melsdamiesi prie jos, giliau suprastų Dievo globą ir palaimą jiems.
Pasibaigus Šv. Mišioms rinkomės Šeimos sodelyje, esančiame šalia parapijos raštinės, kuriame tėčiai pasodino Tėčių medį. Vėliau čia bus sodinami medeliai bei gėlės mamytėms ir vaikams.
Šeimų šventė tęsėsi konferencijų salėje prie vaišių stalo. Pirmiausia, jaunos šeimos, įteikdamos baltų rožių puokštes, pasveikino parapijos kleboną ir kunigus, kaip mūsų dvasios tėvus su Tėvo diena, padėkojo jiems už rūpinimąsi šeimų sielovada. Kitas mūsų vaikučių ir mamyčių sveikinimas buvo skirtas tėveliams ir seneliams. Jis palietė kiekvieno tėčio ir kiekvieno senelio širdį. Trys mergaitės iš skirtingų šeimų, Laura, Kotryna ir Elzytė, padainavo pačių išmoktą dainelę tėčiams, o vaikai su mamytėmis, prisegdami po baltą gėlės žiedą, papuošė visų tėčių ir senelių krūtines. Šypsena ir džiugesys nušvietė visų tėčių veidus. Na, o tėčiai, taip pat visus nustebino, pakviesdammi pasivaišinti „Tėčio“ tortu, kurį kepė trys mūsų šeimų ratelio tėčiai: Andrius, Giedrius ir Irmantas. Kad tortas buvo tikrai kepamas, galėjo visi įsitikinti stebėdami linksmą filmuką „Tėčio tortas“, kuriame užfiksuotos visos skanėsto kepimo akimirkos (žr. https://www.youtube.com/watch?v=C2fr7DIRcWs
Ragaudami ir skanaudami Tėčio tortą, gėrėjomės tėčių darbštumu, rūpestingumu ir sumanumu. Kiek džiaugsmo ir pasididžiavimo buvo jų šeimoms, kad tėčiai tokie šaunūs ir išradingi!
Šventėje visus linksminęs etnografinis ansmablis pakvietė Tėčio šokiui, kuriame tėčiai ir vaikučiai, seneliai ir anūkėliai šoko kartu. Šokome ir dainavome visi drauge, žaidėmė ratelius „Skrisk, skrisk bitute..., „Graži mūsų šeimynėlė“, kol galiausiai susikabinę rankomis ir šokdami, visi susirinkome šventoriuje kreidelėmis piešti bendrą šeimų piešinį. Kiek entuziasmo ir džiaugsmo buvo vaikams spalvinti kiekvieną plytą ir kartu su tėveliais ir seneliais piešti prisikėlusį Kristų, kuris apkabinęs laiko ir saugo visas mūsų šeimas. Tad prie nupiešto Prisikėlusio Kristaus paveikslo ir džiaugsmingai į dangų iškeltomis rankomis, vaikučiai, tėveliai ir seneliai, visi kartu paliudijome savo gyvą TIKĖJIMĄ šeimoms ir kaip Kristaus apaštalai, susirnkę ant kalno, palydėjome į dangų žengiantį Kristų ir paleisdami į dangų baltus balionus, pasiuntėme mūsų visų širdingiausią sveikinimą bei padėką Dangišąjam Tėvui už begalinę meilę žmonijai.
Jaunų šeimų ratelio vardu, dėkojame visoms šventėje dalyvavusioms, savo buvimu liudijusioms gyvą tikėjimą, šeimoms. Ypač dėkojame visiems Tėčiams, Jūsų buvimas šeimose ypatingai svarbus ir reikšmingas.
Nuoširdžiai tikime, kad ši šeimų ir Tėvo dienos šventė taps mūsų parapijos tradiciniu renginiu, atkreipiančiu visuomenės dėmesį į šeimos vertybes.

Kristina Gelažnikienė ir s. Ramutė Budvytytė, SSC
Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021