Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Jaunų šeimų Gavėnios rekolekcijos (2016-03-06)

Paskelbta: 2016-04-18

2016 m. kovo 6 d. mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnytėlėje vyko šeimų su vaikais Gavėnios rekolekcijos. Šią susikaupimo popietę inicijavo ir joms vadovavo ses. Ramutė Budvytytė. Susirinkus gausiam vaikų su tėveliais būriui, mažieji buvo pakviesti ateiti arčiau altoriaus, kur ses. Ramutė trumpai pristatė, kas tai yra Gavėnia, kodėl šis laikotarpis toks ypatingas kiekvienam iš mūsų, kalbėjo apie Kryžiaus kelio prasmę. Nors tai atsitiko prieš daugybę metų, bet visi tie įvykiai mums primena Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą.


Vėliau, kad vaikai geriau suprastų ir patirtų, kaip labai Kristus mylėjo ir šiandien juos myli, apmąstydami savo širdelėse Kristaus kančią, visi drauge, ėjo Kryžiaus kelią. Nešini spalvotomis žvakelėmis ir sustodami prie kiekvienos stoties, kurios specialiai buvo pakabintos žemiau, vaikai susidomėję klausėsi ses. Ramutės pasakojimo, atsakinėjo į klausimus, meldėsi trumpa maldele. Po susikaupimo, maldos vaikai ir tėveliai rinkomės pasistiprinti ir pabendrauti.


Čia pat, zakristijoje, laukė gausus skanumėlių vaišių stalas. Skanaudami mamų ir tėčių su meile iškeptus gardžius blynelius ir kitus skanumynus, smagiai bendravome ir džiaugėmės tarpusavio bendryste. Po pietų laukė praktiniai vaikų ir tėvelių užsiėmimai, o po jų, rekolekcijų kulminacija – šv. Mišios, kurias aukojo parapijos klebonas mon. V. Grigaravičius, o gitara grojo ir giedojimui vadovavo Kauno kunigų seminarijos klierikas Sigitas Jurkštas.

 

Darbas vyko keturiose grupelėse: tėčių, mamų ir dvi grupelės vaikų. Mamų ir tėčių grupėms buvo paruošta labai prasminga užduotis – kryžiaus su nukryžiuotu Jėzumi gamyba. Vaikučių laukė dvi mokytojos (Jurga ir Jolanta), kurios buvo paruošusios daug įdomių užsiėmimų. Susiskirstę į grupes pagal amžių, bažnyčios kiemelyje vaikai žaidė susipažinimo ir judriuosius žaidimus. O vėliau, susipažinę ir šiek tiek pajudėję, su džiaugsmu atliko kūrybines užduotis bažnyčioje. Abi grupelės piešė piešinius, rašė savo mintis kenčiančiam Jėzui.


Po to visus suklijavo dideliuose lapuose ir šv. Mišių metu juos atnešė, kaip atnašą prie Dievo altoriaus. Kaip tikrose staliaus dirbtuvėse virė darbas tėčių grupėje: plakė plaktukai, zvimbė pjūkliukai ir štai po kelių akimirkų jau buvo galima pamatyti pirmuosius darbo vaisius – medinius kryželius. Tuo tarpu mamų grupėje vyravo ramybė ir susikaupimas - jos iš modelino lipdė nukryžiuoto Kristaus figūrėles, kurias vėliau pritvirtino prie vyrų pagamintų medinių kryželių. Visą šį procesą pakiliai lydėjo mamų giedama giesmė „Kryžiau šventas“, kuri ragino susikaupti ir savo širdyse apmąstyti Kristaus kančios bei mirties įvykį.


Atlikus užduotis visi kartu susirinkome švęsti Eucharistiją. Širdį užlieja maloni šiluma ir veide kaip mat atsiranda nuoširdi šypsena prisiminus to vakaro klebono mons. V. Grigaravičiaus aukojamas šv. Mišias. Tai buvo išskirtinai ypatingas įvykis visiems ir vaikams, ir tėveliams. Nuostabu tai, kad šiltoje ir jaukioje mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnytėlėje vaikai galėjo nevaržomai dalyvauti Žodžio bei Aukos liturgijoje.


Vos prasidėjus šv. Mišioms klebonas visus vaikus pakvietė prieiti arčiau ir leido sustoti aplink Dievo stalą. Ir taip, nuostabiai apsuptas vaikų klebonas pradėjo maldą. Pirmąjį skaitinį skaitė Adrijus, antrąjį skaitinį paskelbė Girmantas, psalmę giedojo Elzytė, o posmelį prieš Evangeliją pagiedojo jos sesutė Emilė. Pasiklausę Luko Evangelijos apie sūnų palaidūną, susėdę čia pat arti altoriaus vaikai klausėsi klebono homilijos, kuri buvo pateikta specialiai vaikams suprantamu būdu. Monsinjoras klausė vaikų, apie ką buvo kalbama Evangelijoje, palaukęs atsakymų, priminė, jog šis Jėzaus palyginimas apie sūnų palaidūną yra pats tikriausias Dievo gailestingumo parodymas.


Prasidėjus Aukos liturgijai, vaikai ir tėveliai atnešė atnašas: savo piešinius, kryželius, žvakeles. Paprastai, sekmadieniais dalyvaudami bendrose šv. Mišiose vaikams būna nuobodu, nes tai, kas vyksta prie altoriaus jiems sunku suprasti. Tad šio vakaro Eucharistijos šventimas vaikams suteikė didelę ir svarbią patirtį - galimybę iš arti stebėti kunigo veiksmus, atliekamus pačiu svarbiausiu – Duonos ir Vyno Perkeitimo momentu.

Šios rekolekcijos mūsų šeimai buvo tikrai ypatingos. Atsitraukę nuo įprastinės veiklos ir paskyrę šią dieną Viešpačiui, patyrėme dvasinio susitelkimo malonę, o apmąstytas Kristaus kančios kelias padėjo dar giliau pajusti begalinės Dievo meilės prisilietimą.

       (kalba netaisyta)                                           Kristina Gelažnikienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021