Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Visų Šventųjų iškilmė ir Vėlinės parapijoje (2016-11-03)

Paskelbta: 2016-11-03

Šį lapkritį baigiantis Gailestingumo jubiliejaus metams, esame pakviesti atlikti dar vieną gailestingumo darbą kūnui ir sielai - aplankyti kapus, katedras, melstis už mirusiuosius bei gyvuosius, kad pelnytume Gailestingumo jubiliejaus ypatingas malones.

Lapkričio 1 d. minėjome Visų Šventųjų iškilmę. Šią dieną pagerbiame ne tik tuos, kurie Bažnyčios buvo paskelbti šventaisiais, bet taip pat daugybę mūsų seserų ir brolių, kurie savo paprastu krikščionišku gyvenimu siekė tikėjimo ir meilės pilnatvės.


Iškilmingas Sumos Mišias aukojęs klebonas mons. Vytautas Grigaravičius homilijoje uždavė klausimą, ar iš tiesų egzistuoja amžinasis gyvenimas, kas tie šventieji, kurie pelno tikinčiųjų pagarbą, į kuriuos kreipiamasi pagalbos, užtarimo pas Dievą?

„Šventųjų gyvenime tobulai atsispindėjo palaiminimų dvasia bei nuolankumas. Jie buvo palaiminti, nes turėjo vargdienio dvasią, tai nebuvo prisirišę prie žemiškų turtų bei jos gėrybių; jie nuolankiai, kantriai priėmė visus sunkumus, visus nemalonumus, kuriuos jiems skyrė Dievo apvaizda: Jie sugebėjo atleisti žmonėms visas neteisybes, skriaudas. Ne vienas šventasis nuolankiai priimdamas kankinystę, mirė prašydamas Dievo atleidimo jo kankintojams. Savo žemiškajame gyvenime šventieji siekė teisybės, sielvartavo dėl blogio, užjautė nelaiminguosius, nuoširdžiai jiems teikė pagalbą. Tyromis širdimis jie sugebėjo priimti Dievo žodį ir jį vykdyti. Nepaisant persekiojimų, šmeižtų jie buvo ištikimi Jėzaus mokslui ir drąsiai jį skelbė. Dauguma mano, kad šventumas yra būdingas tik ypatingiems asmenims, rinktiniams Dievo pašauktiesiems. Gyventi šventėjant yra nepaprastai sunku, ypač šiame sumaterialėjusiame pasaulyje. Tai iš tiesų didžiulė Dievo malonė. Tačiau tapti šventu, siekti šventumo yra kiekvieno krikščionio pareiga. Būdami Dievo vaikais, privalome siekti šventumo, į kurį kviečia pats Kristus: „Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis tėvas yra tobulas“ (Mt 5, 48).

Tegul Šventoji Dvasia išmoko mus viso to, ko reikia šventėjimui, o šventųjų gyvenimai tebus pavyzdys mums visuose gyvenimo reikaluose. Nuoširdžia malda prašykime jų padėti mums nepaskęsti kasdienybėje, nesuklupti prie materialių gėrybių, puoselėti savyje dorybes, kurios vestų į Dievo karalystę“, - kalbėjo per homiliją klebonas.

Lapkričio 1 d. mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje 8 val. vykusiose šv. Mišiose parapijos tikintieji meldėsi ir už a. a. vyskupą Romualdą Krikščiūną, paminėdami 6-ąsias jo mirties metines. Po šv. Mišių šventoriuje, kur ilsisi vyskupo ir kunigo Vaclovo Aleksandravičiaus palaikai, buvo uždegtos žvakutės ir pasimelsta Viešpaties Angelo malda.

Lapkričio 2 d. - Vėlinės. Šią dieną įprasta minėti artimųjų iškeliavimą iš šio žemiškojo pasaulio, aplankant kapus, uždegant žvakutę ir meldžiantis už juos. Mūsų bažnyčioje buvo laikomos šv. Mišios sekmadienio tvarka.

Šv. Sumos Mišiose meldėmės už a. a. bazilikos rėmėjus, geradarius bei pirmąjį bažnyčios statytoją kan. Feliksą Kapočių, minėdami 45-ąsias jo mirties metines.


„Šiomis dienomis lankant savo artimųjų, draugų pažįstamų kapus, kuriuose ilsisi ne tik garbaus amžiaus seneliai, tėvai, bet ir pakirsti pačiame jėgų žydėjime, netgi vaikai, vos pradėję gyvenimą, nori nenori susimąstai, koks trumpas šis žemiškas gyvenimas ir nežinia, kada nusileis gyvenimo saulutė bei kas laukia ten - amžinybėje, - pradėjo Sumos homiliją mons. Vytautas Grigaravičius.

Viltingą atsakymą galima rasti popiežiaus Pranciškaus žodžiuose, kuriuos jis pasakė Vėlinių dienos pavakare aplankęs Romos šiauriniame pakraštyje esančias pagrindines Prima Porta kapines ir aukojęs mirusiųjų tikinčiųjų atminimo dienos Mišias:

„Minime mūsų mirusius, stovime jų palaidojimo vietoje ir kartu mus užlieja viltis. Viltis yra mūsų stiprybė, nes ir mums teks eiti mirusiųjų pėdomis. Visų mūsų laukia šis kelias. Anksčiau ar vėliau, bet visų. Su mažesniu ar didesniu skausmu, bet visų. Tačiau eisime šiuo keliu nešini vilties žiedais, matydami vilties giją, kuri driekiasi nuo čia iki anapus. Viltis neapgauna. Mūsų viltis – Prisikėlimas. <...> Grįžkime šiandien į namus atsimindami praeitį, artimuosius, kurie mus paliko, ir atsimindami ateitį, kelią, kuris mūsų laukia. Mes tikime ir pasitikime žodžiais, išėjusiais iš Jėzaus lūpų: ‚Aš jus prikelsiu paskutiniąją dieną‘“.

Lapkričio 1 ir 2 dienomis 17 val. bazilikoje buvo giedamas rožinis už mirusiuosius. Taip pat tomis dienomis po vakarinių šv. Mišių pilnoje žmonių bazilikoje vyko jaudinanti maldavimų už mirusiuosius procesija – meldėmės už visus: vyskupus, kunigus, tėvus, senelius, brolius, seseris, artimuosius, geradarius, palaidotuosius parapijos žemėje, prie bažnyčios, užmirštuosius.... Amžiną atilsį duok mirusiems, Viešpatie!

Kristus Prisikėlimo parapijos informacija

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021