Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Vasaros stovykla (2008-06-18)

Paskelbta: 2008-08-05

 

Birželio 18-22 d. vyko „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės vaikų stovykla, kurioje dalyvavo ir mūsų parapijos būrelis „Dievo vaikai“. Į nuošalią sodybą už Raudondvario pakviesti vaikai keletą dienų galėjo mėgautis ne tik gaiviu oru ar stovyklautojų malonumais, bet ir pajusti tikrą krikščionišką dvasią būdami draugų tarpe. Sakoma, kad malda stipresnė kuomet meldžiamasi drauge, taigi kiekvieną stovyklos rytą ir vakarą lydėjo nuoširdžios vaikų padėkos ar prašymai Dievui.

Stovyklos programą sudarė daug skirtingos veiklos ir užsiėmimų, tačiau visų jų pagrindė mintis –  meilė Dievui ir artimui. Taigi plačiau keletas pagrindinių stovyklos akcentų. Vienas iš jų – Dievo žodžio skaitymas rytais. Valandėlės metu buvo skaitomas skaitinys, psalmė ir Evangelija iš Šventojo Rašto. Tuomet visiškoje tyloje vyko individualūs apmąstymai, o po jų grupelėse su vadovų pagalba vaikai galėjo pasidalinti, ką išgyveno tylos metu, bei pasikalbėti, kokios mintys kilo iš skaityto Dievo žodžio.

Kad stovykla būtų ne tik pramoga ar linksmybė, du kartus per dieną buvo vykdoma 10 Dievo įsakymų programa. Šios katechezės metu paeiliui buvo pristatomi visi Dievo įsakymai. Po paskaitėlės vaikai atlikdavo praktines užduotis arba žaisdavo mokomuosius žaidimus, kad geriau įsimintų įsakymų svarbą. Labiausiai vaikų lauktas - šeštadienio rytas, kai tik saulei patekėjus, visi drauge ėjo „Šviesos keliu“. Tai ne įprasta iškyla į gamtą, o kelionė su Jėzumi, kurios metu kiekvienoje stotelėje buvo apmąstomas trumpas įvykis iš Jėzaus gyvenimo. Na ir žinoma, stovyklos kulminacija – tai sekmadieninis Eucharistijos šventimas, kuris vyko gamtos apsuptyje kartu su vaikų tėveliais.

Nepamirštamos vaikam ne tik išskirtinės programos dalys, bet ir kasdieninė veikla. Visus žaidimus ar mokymus, poilsį ar maisto ruošą lydėjo šlovinimas ir džiaugsmingos giesmės. Rytais pabusti padėdavo mankšta, o po pietų vykdavo „Pasidaryk pats“ užsiėmimai. Vieno jų metu iš veltinukų buvo veriamas rožinis ir vakare visi bendrai meldėsi asmeninėmis intencijomis. Taip pat vakarais, poilsio metu, vyko filmų peržiūra, o prieš pat miegą malda koplytėlėje.

Katalikiška stovykla – tai ne tik buvimas kartu su draugais ar poilsiavimas gamtoje, bet ir Dievo artumo pajautimas kiekvienoje minutėje, kiekviename artimo išsakytame žodyje. Kuomet kasdieniniame gyvenime juntamas žmonių abejingumas ar nuoskaudos, vaikam šios kelios dienos, praleistos šiltoje atmosferoje įsimins tikrai ilgam laikui. Juk kaip džiugu jausti draugo artumą, kai eisi liūdnas, rūpintis, kad kitam nieko netrūktų, kai eisi greta, dėkoti Dievui už malonias smulkmenas, lydinčias kiekvieną dieną. Mažose vaikų širdelėse rusena meilė Dievui, kurią būtina vis pakurstyti tokia ar panašia krikščioniška veikla.

                                                                                  Agnė Grigaitytė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021