Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Biblijos studijų narių piligriminė kelionė į Molėtų šv. apašt. Petro ir Povilo parapiją (2018-05-06)

Paskelbta: 2018-05-09


2018 metų, gegužės 5 dieną, gražų saulėtą rytą Biblijos studijų grupė išsirengė į piligriminę kelionę, į Kaišiadorių vyskupijos, Molėtų šv. apašt. Petro ir Povilo parapiją.

Pakeliui Dalė S. pravedė Rožinio maldą už kunigus. Vėliau po trumpos įžangos apie dalijimosi būtinybę: jei norime išsaugoti savo tikėjimą, privalome juo dalytis – mes turime liudyti kitiems, drąsiausieji grupės nariai Jūratė B., Birutė M., Vida M., Aldona T. pasidalijo liudijimais „Kas man yra Jėzus?“, „Kaip suprantu Dievo malonę?“, „Kaip suprasti ‚Mirti sau‘?“, „ Kuo skiriasi krikščionybė nuo kitų religijų?“, „Ar man sunku atleisti?“

Taip nepastebimai atvykome į Videniškių miestelį, kur pirmiausiai apsilankėme muziejuje. Ten mus laikė gidė Virginija, kuri trumpai papasakojo apie tai, jog muziejaus pastatas priklausė kadaise Videniškiuose veikusiam baltųjų augustijonų vienuolynui. Vienuolynas veikė 1618-1783 m., uždarytas 1832 m. Dabar vienuolynas sugriautas. Muziejaus eksponatai mena anų laikų dvasią, žinomų kunigaikščių Motiejaus ir Martyno Giedraičių dinastiją. Unikali sienų tapyba, kuri sovietmečiu buvo užtinkuota, atsitiktinai atrasta, restauruota, nors ne viską pavyko sėkmingai atstatyti. Toliau p. Virginija palydėjo į greta esančią Šv. Lauryno bažnyčią, pastatytą 1620 m. ir trumpai papasakojo šios bažnyčios istoriją.

12 valandą buvo aukojamos Šv. Mišios. Prie videniškių intencijų buvo prijungtos ir mūsų intencijos: už Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos Biblijos studijų narius, kunigus, už mūsų tarpe esančius jubiliatus Oną ir Vytautą, šią dieną, šioje bažnyčioje, lygiai prieš 50 m. priėmusiems Santuokos sakramentą, taip pat už Videniškių parapijos žmones. Kai Šv. Mišias aukojęs vikaras kun. Laurynas Visockas paskelbė šias intencijas, parapijiečių veidus nušvietė draugiškos šypsenos.

Homilijoje kun. Laurynas pasidalijo mintimis apie savo asmeninę patirtį, ką reiškia būti kunigu, - tai tapti Dievo vaiku. Norint suprasti, ką reiškia būti Dievo vaiku – atsiversti Evangeliją ir pažiūrėti, koks buvo Jėzaus gyvenimas. Vadinasi gyventi ne pagal pasaulio moralę, bet pagal Jėzaus. Savo savastį turime matuoti ne pagal tai „Ką kiti apie mane pagalvos“, bet pagal tai „Ką Kristus apie mane pagalvos“. Taip pat pasidalijo mintimis, kai būdamas Elektrėnuose, lankė kunigo A. Akelaičio vedamas Šv. Rašto studijas. Per tai jis atrado džiaugsmą melstis su Šv. Raštu. Homiliją baigė, sakydamas, kad visos pamaldumo praktikos yra geros. Per maldą Kristus kalbina mus, kad įgautume imuninę sistemą, kad nuvestų mus prie vienintelio Dievo, mūsų Gelbėtojo.

Nuoširdžios, dvasingos mintys, sakrali Šv. Mišių auka sušildė, pakylėjo širdys aukštyn, manau ne vienas pasijutome esąs Dievo vaikas. Švytintys, patyrę nemažą džiaugsmo pliūpsnį, susėdome į autobusą ir pajudėjome Molėtų link. Ten, parapijos namuose, mus pasitiko klebonas dek. mons. Kęstutis Kazlauskas ir kaip visada draugiškai besišypsantis kun. Algirdas Akelaitis.

Buvome maloniai nustebinti, nes mūsų laukė vaišės – karšti kibinai ir sultinys! Sočiai pavalgę, draugiškai pabendravę su kunigais ir tarpusavy, nuskubėjome į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, kur klebonas nuoširdžiai papasakojo apie nuveiktus darbus, kurie (jam vadovaujant 13 metų) buvo atlikti šioje bažnyčioje. Po bažnyčios, susėdus į autobusą, mus laukė staigmena – vairuotojas negalėjo užvesti variklio. Bet tai nesugadino nuotaikos, linksmai išlipome lauk, pasiryžę autobusą stumti. Ir tai padėjo! Važiavome link Labanoro miestelio.

Kun. Algirdas pakeliui pasidalijo mintimis apie unikalią Labanoro miestelio pavadinimo reikšmę, kuri susijusi su „labo norėjimu“. Taip atvykome į Labanoro Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčią, kur kun. Algirdas trumpai papasakojo šios bažnyčios praeities istoriją, parapijiečių ir ne tik jų didelį norą kuo greičiau atstatyti 2009 metais gaisro sunaikintą beveik 200 metų menančią bažnyčią su stebuklingu Sopulingosios Marijos paveikslu. Bažnyčios atstatymas prasidėjo 2010 m., o 2011 m. atstatyta bažnyčia pašventinta. Šiandien apie senąją bažnyčią mena naujoje bažnyčioje iškabintos neįprastos Kryžiaus kelių stotys iš senosios bažnyčios surinktų vinių bei liekanų, kuriuos sukūrė dailininkė restauratorė Teresė Blažiūnienė. Po gaisro išlikusios liturginių rūbų, kitų bažnyčios daiktų dalelės, panaudotos kuriant ir kitus sakralinius paveikslus.

 

Iš Labanoro vėl pasukome Į Molėtus, kur kun. Algirdas bažnyčioje išsamiai papasakojo jos istoriją. Pakeliui užsukome į Stirnių Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnyčią. Čia šiuo metu darbuojasi kun. Algirdas. Tai nykštukinė parapija, joje vos 200 gyventojų. Bažnyčia – akmens mūro pastatas. Vidaus interjeras kuklus. Iš Molėtų dar kartą grįžome į Videniškius. Ten kun. Algirdas patarnavo tikintiesiems daugiau nei dvejus metus (kai derinome kelionę prieš tris savaites, jis dar darbavosi čia).

Meilė parapijos bendruomenei jautėsi iš kunigo nuoširdžios, šiltos kalbos apie miestelio žmones, apie bažnyčią, jos istoriją. Vaizdžiai papasakojo, kad dabartinės bažnyčios interjeras toli gražu neatspindi pradinės bažnyčios, kuri buvo vienuolyno bažnyčia, interjero. Čia kunigas mus palaimino ir mes, tarsi prisilietę prie kažko švento, sakralaus, kupini gėrio ir švelnumo susėdome į autobusą.

Grįžus namo norėjosi dėkoti Dievui už dar vieną nuostabią padovanotą dieną, priartinusią prie Jo slėpinio.

 Biblijos studijos koordinatorė B. Vasylienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021