Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Parapijos jaunų šeimų išvyka į Anykščius (2018-10-07)

Paskelbta: 2018-10-12


Šių metų rugsėjo paskutinės saulėtos dienos rytą Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos kelios šeimos su vaikučiais susiruošė į nuostabų Lietuvos miestelį Anykščius. Šnekučiuodamiesi, pritariant dainelėms bei vaikų maldelėms atvykome į Anykščių šv. Mato bažnyčią. Džiaugėmės, kad dėl Popiežiaus vizito šv. Mato atlaidai buvo atidėti ir perkelti būtent į šį sekmadienį. Tik įėjus į bažnyčią išgirdau, jog šiose šv. Mišiose bus meldžiamasi už keliautojus bei vairuotojus (o juk mes ir buvome tą dieną tikri keliautojai!).

Sudalyvavę šv. Mišiose, kurias aukojo  šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos vikaras kun. Mindaugas Šakinis, sužinojome, jog bus šventinami automobiliai. Nuoširdus kunigas ne tik mašiną iš lauko ir iš vidaus apšlakstė švęstu vandeniu, bet dar ir mus, visus keliautojus. Vėliau  lipome metaliniais laiptais į bažnyčios bokštą. Mūsų nuostabai vaikai jautėsi gana gerai, nepaisant aukščio ir vėjo bokšte. Apžvelgę Anykščių panoramą iš viršaus, nulipome žemyn ir apžiūrėjome bažnyčią – jos paveikslus, altorius.


Pasistiprinę jaukiame restoranėlyje, nukeliavome į Angelų muziejų. Jame radome įvairiausių angelų – iš šiaudų, medžio, metalo, stiklo, molio ir t.t. Muziejuje taip pat veikė ir kitos parodos. Buvo labai įdomus iššūkis vaikučiams išbūti muziejuje, neliečiant eksponatų, baltų sienų ar balto fortepijono. Buvau maloniai nustebinta, kad darbuotoja pastebėjo, jog mano vyriausias sūnus mažumėlę nuobodžiauja ir jaučiasi tarsi pavargęs, todėl paprašė, kad jis suskaičiuotų, kiek mato laivų paveiksluose. Adomas iš karto atkuto ir pradėjo skaičiuoti. Tada pradėjo rinkti, koks angelas jam gražiausias ar paliko didžiausią įspūdį.


Po muziejaus nuskubėjome į menų inkubatorių, į skyrių „Cosmos“, kad pajustume, ką reiškia būti kosmose. Įėjome į kambarį, išklijuotą veidrodžiais, apkabinta daug LED lempučių ir klausėmės kosmoso garsų. Vaikams tai paliko didelį įspūdį – jie tikrai jautėsi, tarsi būtų kosmose. Tiesą sakant, man pačiai buvo keistas jausmas, kadangi veidrodžiai sukūrė begalinę erdvę tiek virš mūsų, tiek po mumis, tiek šonuose...


Sugrįžę iš kosmoso, važiavome į Dainuvos slėnį, kad galėtume traukinuku važiuoti iki Lajų tako. Pamatėme Lietuvoje esantį didžiausią virš žemės matomą Puntuko akmenį, apėjome jį iš visų pusių. Po to vaikščiojome medžių viršūnėmis ir grožėjomės apylinkėmis. Vaikai rūpinosi vieni kitais ir linksmai leido laiką.


Nusileidus ant žemės, sesuo Ramutė Budvytytė apdovanojo visus vaikus balionais bei dovanėlėmis Angelų sargų dienos proga. Mano sūnus pirmokas gavo knygutę apie pirmoką angelą sargą, kurią perskaitėme dar tą patį vakarą prieš miegą – labai įdomi pasakėlė. Grįžtant traukinuku vaišinomės vieni kitų įsidėtomis vaišėmis. Kai paklausiau vyriausiojo sūnaus, kas jam labiausiai patiko iš kelionės, tai pirmiausia jis atsiminė traukinuką ir kaip jis visiems dalino riešutų ir razinų mišinį. Jis džiaugėsi: „Dalintis tikrai yra gera!”


Pakeliui namo sustojome prie didžiojo akmens Puntuko brolio. Vaikai taip smagiai juo laipiojo, jog reikėjo nemažai laiko įkalbėti keliauti į mašiną. Nors grįžome namo jau sutemus, vaikai buvo energingi, dainavo dainas ir net savo žodžius kūrė, už ką jie Viešpačiui yra dėkingi.

Nuoširdžiausiai dėkojame mūsų sesei Ramutei už kelionės organizavimą, gerą nuotaiką ir turiningai praleistą laiką, o Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijai už sielovadinį rūpestį jaunomis šeimomis.

                                                          Aurelija Berankienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021