Balandžio 19 d., Didįjį penktadienį, Bažnyčia susiburia apmąstyti Viešpaties kančios ir mirties, to svarbiausio įvykio žmogaus istorijoje, kai Dievas, tapęs žmogumi, miršta ant kryžiaus, kad žmogus turėtų gyvenimą.

Prieš Kristaus Kančios pamaldas parapijos diakonas Benas Ulevičius tikintiesiems vedė katechezę apie šių pamaldų prasmę.

„Šiandien yra Didysis penktadienis, antroji Velykų Tridienio diena. Susirinkome čia švęsti Kristaus Kančios pamaldas. Laikantis labai seno papročio, šiandien ir rytoj nei vienoje pasaulio bažnyčioje neaukojamos šv. Mišios. Bažnyčių altoriai tebėra nupuošti, ant jų nėra kryžių, žvakių, apdangalų, neskamba bažnyčių varpai.

Mūsų Mokytojas ir Viešpats atimtas iš mūsų, nukankintas ir nukryžiuotas. Regime jį mirusį ir tylų. Esame kviečiami apmąstyti šį slėpinį. Dievo Sūnus galėjo nepatirti žiaurios mirties. Tačiau jis pasirinko žengti kartu su mumis iki galo, net į mūsų mirties tamsą. Jis tapo tuo, kas mes iš tikrųjų esame po savo kaukėmis ir fasadais - tušti ir mirę. Jis prisiėmė mūsų nuodėmes sau ir parodė, ką nuodėmė padaro žmogui.

Žvilgsnis į kryžių - tarsi praregėjimas. Štai kas mes būtume be Dievo gailestingumo. Kryžius parodo Dievo meilę ir nuodėmės baisumą. Mes nubaudėme gėrį, mes nutildėme tiesą, mes išjuokėme pačią meilę. Pas mus atėjo Dievo Sūnus, tačiau mes jį nužudėme. Ši dramatiška žinia trupina mūsų širdis ir parbloškia ant žemės", - aiškino diakonas.

Pamaldos prasidėjo tylia procesija - prie altoriaus atėjo patarnautojai, dvylika vyrų, Kolumbo  riterių atstovai,  diakonas Benas Ulevičius, kun. Povilas Narijauskas ir klebonas mons. Vytautas Grigaravičius.

Atmenant Jėzaus maldą Alyvų sode prieš savo kančios valandą, jo nusižeminimą ir klusnumą iki kryžiaus mirties, klebonas mons. V. Grigaravičius, parpuolęs ant žemės kryžiumi prieš altorių, tyliai meldėsi ir kartu su klūpančiais tikinčiaisiais dėkojo Jėzui, kad savo kančia ir mirtimi mus atpirko iš nuodėmių vergijos.

Žodžio liturgijos pradžioje parapijos klebonas mons. Vytautas kalbėjo: „Šiandien garbinamas kryžius jau nėra mirties ir kančios ženklas, šiandien garbinamas kryžius - mums pergalės ir atpirkimo džiaugsmas. Kryžius mus visus moko mylėti, Jėzaus meilė, parodyta ant kryžiaus, gyvena Eucharistijoje, todėl visa širdimi turime Jam dėkoti ir šiandien vėl iš naujo turime apmąstyti savo krikščionišką gyvenimą: ar jis yra senojo žmogaus gyvenimas, ar naujo, tikro, laisvo žmogaus gyvenimas.“

Jėzaus Kristaus kančios istoriją pagal Joną (Jn 18, 1 – 19, 42) jaudinančiai perteikė parapijos klebonas mons. V. Grigaravičius, diakonas Benas Ulevičius ir patarnautojas Dovydas.

Homilijoje parapijos klebonas mons V. Grigaravičius kreipėsi į tikinčiuosius: „Kokia sunki, skaudi Jėzui turėjo būti ant Jo pečių užkrauta viso pasaulio nuodėmė, jeigu Jis balsu šaukė: „Atitolink nuo manęs šitą taurę!“ (Mk 14, 36). Niekada nedrįskime nė pamanyti, kad Jo gyvybė, atiduota kaip išpirka už mūsų nuodėmes, buvo lengva, kad ta kaina buvo maža. Visada atminkime, jog Kristus už tai atidavė viską, Jam tai kainavo labai daug. Todėl niekada nežiūrėkime pro pirštus į savo nuodėmę, suvokime ir pamatykime jos baisumą. Mūsų nuodėmės gulė ant Kristaus pečių tokia sunkia našta, kad net prakaitas, srūvantis Jo veidu, virto kraujo lašais.“( skaityti >>>)

Iškilmingoje visuotinėje maldoje, kurią giedojo diakonas Benas kartu su klebonu, melstasi už Bažnyčią ir visą pasaulį, nes Kristus ant kryžiaus užtarė savo mokinius, meldėsi už pasaulį, net savo budelius, šią užtarimo dovaną palikdamas ir mums.

Žodžio liturgijos pabaigoje klebonas kreipėsi į tikinčiuosius prašydamas savo auka paremti veiklą Šventojoje Žemėje.

Kryžiaus pagerbimo apeigose parapijos klebonas per tris kartus nudengė kryžių giedodamas: „Štai kryžiaus medis, ant kurio kabojo pasaulio Atpirkėjas“, chorui atsakant: „Ateikite, pagarbinsime jį". Nudengtą kryžių priklaupdami ir bučiuodami pagarbino kunigai, diakonas, patarnautojai ir dvylika vyrų, dalyvaujančių apeigose.

Po šv. Komunijos, giedant „Verkit, angelai šventieji“, Švč. Sakramentas iškilminga procesija buvo nuneštas į Kristaus kapą.

Pamaldų liturgijoje dalyvavo parapijos sambūrio „Senjorai“ atstovai, kurie skaitė skaitinius, buvo renkamos aukos Šventajai žemei, giedojo parapijos Sumos choras „In Vivo Dei“.

Pasibaigus pamaldoms, dalis tikinčiųjų išskubėjo prie Kauno katedros dalyvauti Kryžiaus kelio procesijoje. Likę bazilikoje tikintieji dar ilgokai nesiskirstė: norėjo pagerbti ir pabučiuoti kryžių, pasimelsti prie Kristaus kapo ir padėkoti už didžią Atpirkimo malonę, už tai, kad Jėzus visada šalia.

                              Kristaus Prisikėlimo parapijos informacija