Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Per Švenčiausiąją Mergelę Mariją – Į Jėzaus širdį (2019-10-28)

Paskelbta: 2019-10-28

 

Šių metų spalio 26 dieną grupelė Kauno Kristaus Prisikėlimo Gyvojo Rožinio narių kartu su Kauno I dekanato dekanu, parapijos klebonu mons. Vytautu Grigaravičiumi dalyvavo Kauno I dekanato Gyvojo Rožinio draugijos surengtoje dienoje Gerojo Ganytojo parapijoje. (Tai jau antrasis renginys, pernai jis vyko Kristaus Prisikėlimo parapijoje).

Susirinkusius Rožinio kalbėtojus pirmiausia pasveikino Gerojo Ganytojo  parapijos klebonas mons.  Kęstutis Grabauskas. Po to parapijos vikaras kun. Vitas Kaknevičius pradėjo Švč. Sakramento adoraciją.

Adoracijos metu parapijos tikintieji pravedė Rožinio maldos pirmąją ir antrąją dalis. Tarp slėpinių buvo skaitomos iš Evangelijų ištraukos, padedančios įsigilinti į Jėzaus gyvenimą. Skambėjo giesmės, skirtos Jėzaus Motinai Marijai pagerbti. Jos skambėjo ne tik kalbant Rožinį, bet ir adoracijai pasibaigus iki Eucharistijos šventimo.

Eucharistijai vadovavo Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas, dek. mons. teol. lic Vytautas Grigaravičius, Katalikiško „Marijos radijo“ programų direktorius, žurnalisto išsilavinimą turintis kun. Saulius Bužauskas, Kauno Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaras, teol. lic., kun. Nerijus Pipiras.

Vyskupas Algirdas homiliją pradėjo nuo psalmės atliepo: „Teisieji žmonės išsiilgę tavo, Viešpatie, veido.“ Kas yra ilgesys? – Tai laukimas, nerimas dėl artimųjų. Kaip pavyzdį vyskupas priminė tėvą iš Evangelijos pagal Luką, kuris ilgesingai žvelgė į kelią, laukdamas paklydėlio sūnaus, nors šis pasiėmęs palikimo dalį išėjo trinktelėjęs namų duris. Taip ir mes, teisieji žmones, išsiilgę Tėvo, mūsų Viešpaties, su malda keliame akis į dangų.


Rožinio malda – tai ilgesio malda. Ją kalbant mūsų atmintyje iškyla artimųjų, už kuriuos meldžiamės, veidai. Kartu išgyvename Jėzaus gyvenimo epizodus. Vyskupas pateikė keletą pavyzdžių, kaip Rožinio malda padėjo iškęsti sunkumus, kančią, neprarasti vilties ir įvykdavo stebuklai.

Komentuodamas apaštalo Pauliaus laišką romiečiams (Rom 8, 1-11), vyskupas akcentavo, kad mes esame tie, kurie gyvename kūne, bet pagal Dievo Dvasią. O Evangelija pagal Luką (Lk 13, 1-9) moko skaityti ženklus. Nelaimės persekioja žmones nebūtinai, kad jie yra blogesni nei kiti. Tačiau Jėzus įspėja: „...jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“.

Eucharistiją vyskupas baigė „Paaukojimo Švč. M. Marijos širdžiai“ malda.

Po Šv. Komunijos įvyko „Gyvojo Rožinio“ perdavimo ceremonija: Gerojo Ganytojo parapija perdavė Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijai. Klebonas mons. Kęstutis Grabauskas padėkojo vyskupui ir kunigams už Šv. Mišių auką, parapijos aktyvas visiems kunigams įteikė po rožių puokštę.

Betarpiškai po Šv. Mišių kun. Saulius Bužauskas pravedė katechezę apie Marijos vaidmenį mūsų tikėjime. Dažnai girdime iš protestantų, netikinčių žmonių priekaištus, kad krikščionybėje Marija prilyginama, netgi užgožia patį Jėzų Kristų. Melsdamiesi turime atsiminti kas yra svarbiau: ar mūsų malda, ar Jėzus, ar Marija. Dažnai mąstome, kas iš tos maldos, ką ji gali man padėti. Verta išstudijuoti šventųjų gyvenimus. Jie buvo tokie pat žmonės kaip ir mes, su savo abejonėmis, silpnybėmis, baimėmis. Galime atrasti sau artimą šventąjį ir vadovautis jo gyvenimu. Marija buvo taip pat žmogus. Ar lengvas buvo jos gyvenimas?

Kunigas priminė skaudžius iššūkius jos gyvenime. Todėl ji gali suprasti mūsų vargus, mūsų skausmą, mūsų vienišumą bei apleistumą ir užtarti pas Dievą. Dažnai sakome „Šiluvos Marija“, „Pivašiūnų Marija“, „Trakų Marija“ ir t. t. Lyginame atlaidus, kurie vertingesni, kur labiau gausime malonių. Atsiminkime – Marija yra viena vienintelė, tik galbūt skiriasi pamaldumo tradicijos. Ji yra tiltas tarp Dievo ir žmogaus. Jos uždavinys – dovanoti Jėzų žmonėms. Tas pats ir mūsų uždavinys – dovanoti Jėzų kitiems. Kiekvienas krikščionis turėtų sakyti Marijos žodžius: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju“ Vietoje keiksmų, vietoje pykčio šlovinkime ir dėkokime Dievui! Pabaigai kunigas davė patarimą, kaip melstis Rožinio maldą: 1.Perskaityti istoriją iš Šv. Rašto; 2. Prisiminti Bažnyčios tradiciją, ką Ji kalba apie tai; 3. Įsižiūrėti į šventus paveikslus, padedančius sužadinti vaizduotę; 4. Koks mano maldos tikslas; 5.Kokia mano malda. Ar joje įpintas klausymas, meditacija?

Pasibaigus oficialiai renginio daliai, visi dalyviai buvo pakviesti į parapijos salę, kur laukė nuoširdus pokalbis prie gardėsiais nukrauto stalo. Ačiū Gerojo Ganytojo parapijos rengėjams, dvasiškiams už pastangas padėti turiningai ir prasmingai praleisti Gyvojo Rožinio draugijos dieną.

Nuotrauka iš  Gerojo Ganytojo parapijos archyvo.

                                      Kristaus Prisikėlimo parapijos Gyvojo Rožinio narė B. Vasylienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021