Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Mirusiųjų paminėjimo diena Kristaus Prisikėlimo parapijoje (2019-11-02)

Paskelbta: 2019-11-02


Lapkričio 2 d., Mirusiųjų paminėjimo dieną, 11 val. šv. Mišios prasidėjo gedulingomis liturginėmis valandomis, kurias giedojo parapijos klebonas kun. V. Grigaravičius, vikarai kun. V. Dudonis, kun. G. Blužas bei parapijos alt. R. Pukenis.

Parapijos klebonas mons. V. Grigaravičius kvietė melstis už mirusius tėvelius, seses, brolius, senelius, artimuosius, už parapijos bendruomenės narius ir už vyskupą emeritą Romualdą Krikščiūną, kuris, prieš 9 metus lapkričio 2 d. iškeliavęs į Viešpaties namus, ilsisi mažosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje.


Homillijos pradžioje klebonas kalbėjo: „Vakar pagerbėme visus žinomus bei nežinomus šventuosius ir nuoširdžiai prašėme Dievą, visiems Šventiesiems užtariant, sau, savo artimiesiems ir visai Dievo Bažnyčiai visų reikalingų išganymo malonių šiam laikinajam ir būsimajam amžinajam gyvenimui. Šiandien meldžiamės už visus mirusiuosius, kurių sielos dar tebeatgailauja skaistykloje, kurie tebelaukia mūsų dvasinės pagalbos, kuriems gali padėti mūsų malda.“

Klebonas kvietė pamąstyti apie tai, ką iš tikrųjų mums reiškia ši diena. „Remdamiesi Jėzaus mokymu, tikime, kad žmogaus gyvenimas nesibaigia mirtimi, nenutrūksta, tik pasikeičia, tikime, kad mūsų artimieji ir visi mirusieji gyvena Dievo artumoje. Tuo pačiu išpažįstame, kad visi esame šiame pasaulyje laikinai, o tarp mirusiųjų ir mūsų tėra tas skirtumas, kad jie pirma iškeliavo, o mes išeisime truputį vėliau“, – kalbėjo monsinjoras.


Jis pacitavo popiežiaus Pranciškaus mintis: „Mirusiųjų minėjime slypi dvi prasmės. Viena – tai liūdesys. Kapinės yra liūdesio vieta. Jos mums primena mirusius artimuosius; byloja ir apie mūsų laukiančią mirtį. Tačiau į šią liūdną vietą mes atnešame gėlių, kurios yra vilties ženklas. Jos žada šventę, kuri mūsų laukia ne dabar, bet vėliau. Liūdesys susipina su viltimi. Ir tai mes dabar jaučiame šioje Mišių aukoje. Minime mūsų mirusiuosius, stovime jų palaidojimo vietoje ir kartu mus užlieja viltis. Viltis yra mūsų stiprybė, nes ir mums teks eiti mirusiųjų pėdomis. Visų mūsų laukia šis kelias. Anksčiau ar vėliau, bet visų. Su mažesniu ar didesniu skausmu, bet visų. Tačiau eisime šiuo keliu nešini vilties žiedais, matydami vilties giją, kuri driekiasi nuo čia iki anapus. Viltis neapgauna. Mūsų viltis – Prisikėlimas. Jėzus pirmasis ėjo šiuo keliu. Mes einamame tuo pačiu keliu, kuriuo jis pirma mūsų ėjo. Jis mums atkėlė vartus. Jėzus savo Kryžiaus auka ir prisikėlimu mums atkėlė vilties vartus; atidarė duris, pro kurias įžengę kontempliuosime Dievą.“ (Pop. Pranciškus, 2012 11 01).

Po šv. Mišių bazilikoje, giedant sekvenciją „Dies Irae“ (Rūsčią dieną), kurią atliko parapijos „In Vivo dei“ choras, buvo einama gedulinė procesija su kryžiumi už mirusiuosius.


Amžiną atilsį duok mirusiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia. Tegul ilsisi ramybėje. Amen.


                             Kristaus Prisikėlimo parapijos informacija

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021