Spalio 27 d. - šis sekmadienis buvo ypatingas. Tai Misijų sekmadienis, vainikuojantis Misijų mėnesio pabaigą. Bet viskas tuo nesibaigia... Jei esame pakrikštyti, tai ir esame Dievo siunčiami skleisti pasaulyje gyvenimą ir šviesą kiekvieną savo gyvenimo dieną. Tai mums primins bažnyčioje dalintos  skrajutės  "Pakrikštyti ir siunčiami”.

Misijų sekmadienio šv. Mišios prasidėjo iškilmingai: skambant vargonams, su procesija žengėme link altoriaus. Paskui nešamą kryžių, ėjo jaunos šeimos su vaikučiais. Jie stengėsi neatsilikti, rankelėse nešdami baltus angelėlius, keldami aukštyn link dangaus...

Klebonas mons. Vytautas Grigaravičius pakvietė visus, susiburti aplink altorių ir klausytis Dievo Žodžio. Jautėmės lyg didelė šeima. Su džiugesiu skelbėme Dievo Žodį.

Diakonas Benas Ulevičius iškilmingai giedojo Evangeliją. Vėliau susikaupę klausėmės klebono homilijos, kurią pradėjo klausimu: „Ką jūs nuveikėte per šį Misijų mėnesį?“ Kiekvienas esame misijonierius, misijonieriauti turėtume pradėti nuo savęs. Ir pakvietė kiekvieną iš mūsų skleisti Dievo meilę šeimoje, darbovietėje, savo aplinkoje.

Tyloje mąstėme išgirstus Evangelijos žodžius priimdami širdimi. Labai džiugino jaunų šeimų nešamos atnašos. Spindėjo jų rankose nešamas nuostabus baltas Misijų angelas.

Atnašas klebonas priėmė laimindamas vaikučius. Po Mišių dar kartą susibūrėme aplink altorių. Mamai Aurelijai diriguojant, visi, net ir patys mažiausi, giedojome giesmę Angelui sargui. Tada iškėlę rankas garbiname Viešpatį, giedodami „Dievo meilė tokia didelė”.

Po Mišių susirinkome šeimų kambaryje ir vaišinomės arbata, saldumynais. Kol tėveliai kalbėjosi, vaikučiai krykštavo kamuoliukų baseine. Savo apsilankymu pradžiugino diakonas Benas Ulevičius. Jis dalinosi savo patirtimi, kaip surasti drąsos būti misijonieriumi artimoje aplinkoje. Aptarėme, kaip įtraukti vaikučius šeimoje meldžiantis, kalbant rožinį. Nuostabus buvo sekmadienis.

Neškime Dievo žinią, nes esame pakrikštyti ir siunčiami!

                                                  Ugnė Mikulėnė