Lapkričio 24 d. parapijoje minint Kristaus Karaliaus, Visatos Valdovo iškilmę, į bendrą maldą jungėsi ir gausus būrys parapijos šeimų su mažais vaikais.

Šv. Mišias aukojo kun. Gintaras Blužas OFS. Labai džiugu, kad mūsų, Kristaus Prisikėlimo bazilikoje,  yra sudaroma galimybė pasauliečiams įsijungti ir aktyviai dalyvauti Eucharistijos šventime.

Šį kartą džiaugėmės Ugnės ir Mindaugo Mikulėnų nuoširdžiai paskelbtu Dievo žodžiu. Vėliau, klausantis Evangelijos pagal Lk 23, 35-43 pagrindinis dėmesys krypo į vieno iš kartu su Jėzumi nukryžiuotų nusikaltėlių prašymą: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“, tuomet Jėzus jam duoda pažadą: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“.

Pasak kun. Gintaro, jo sakomoje homilijoje, būtent šiose eilutėse sutelpa Kristaus Karaliaus iškilmės prasmė. Juk paprastai yra manoma, kad karalius turi būti galingas ir turtingas, tačiau toks karališkumas visai nebūdingas Jėzui. Jo karališkumo jėga glūdi nuolankume ir meilėje. Jėzus atėjo liudyti, kad Dievas yra meilė, kad Jis besąlygiškai ir gailestingai myli visus žmones, ir nori jų išganymo.

Visuotinės maldos prašymus skaitė Vincento su Ingrida Vobolevičių bei Giedriaus su Kristina Gelažnikų šeimos. Visi drauge meldėme Kristaus Karaliaus pasirūpinti nuskriaustaisiais, ligoniais, tais kuriems šiuo laiku tenka įveikti įvairiausius sunkumus. Taip pat gausių Viešpaties malonių prašėme visiems tėveliams, kad jie pažindami Dievą, dorai augintų savo vaikus.

Prasidėjus antrajai šv. Mišių daliai, buvo atnešamos atnašos: mamytės Vincentos iš popieriaus, dailiai pagaminta karūna, skirta pagerbti ir karūnuoti Kristų kaip Karalių Karalių ir Visatos Valdovą, taip pat prisiminti, kas yra mūsų Karalius - ją iškilmingai prie altoriaus nešė vaikučiai, Jokūbėlis ir Augstė, lydimi savo tėvelių Vincentos ir Augustino Pokštų. Duoną ir vyną atnešė Ugnė ir Mindaugas Mikulėnai su Ąžuolu ir Rugilyte.

Po šv. Mišių, šeimų kambaryje, ses. Ramutės Budvytytės, kviečiami, susirinkome jaukiam pabuvimui, pabendravimui, puodeliui šiltos arbatos. Nuoširdų ačiū, tariame kun. Gintarui, kad sutiko ateiti pas mus. Praleidome prasmingą ir jaukią, susipažinimo popietę. Kunigas pasidalijo savo patirtais įspūdžiais studijų Romoje metu, taip pat išgirdome pasakojimą apie artimiausius jo darbus, planuojamas veiklas. Mes, jaunos šeimos, buvo padrąsintos naujais būdais skleisti Kristaus Karaliaus misiją savo parapijoje ir visoje Lietuvoje.

Šventės kulminacija vyko bazilikos konferencijų salėje. Ses. Ramutė pakvietė visus prisiminti ir pamąstyti, apie gyvąjį Kristų, Karalių Karalių, esantį mūsų tarpe. Mąstėme kaip Jis karaliauja mūsų širdyse ir mūsų šeimose, kai mes Kristų laikome savo Valdovu ir Viešpačiu. Ar tikrai suvokiame kokie esame kilmingi?! Juk mes priklausome Dievo karališkai šeimai.

Vėliau tėveliai buvo kviečiami karūnuoti savo vaikučius, uždedant jiems karūnas ir leisti jiems patirti džiaugsmą, kad jie yra Dievo vaikai ir priklauso Karalių Karaliaus, Kristaus, šeimai. Už karūnų paruošimą braižymą ir iškarpymą, esame dėkingi mamytei Vincentai ir vaikučių mokytojai Jolantai Lenkauskienei. Vaikai patys su džiaugsmu dekoravo savo karūnas, spalvindami jas spalvotais pieštukais ir klijuodami blizgančias akutes.

Vėliau, karūnuoti savo išpuoštomis karūnomis, vaikučiai prisegė Jėzaus Kristaus, Karalių Karaliaus, ženklą savo mamytei ir tėčiui. Dabar jau gerai supratome, kad Kristus yra mūsų šeimų Karalius. Iškilmingai pagarbinę Jėzų Kristų, Karalių Karalių, susėdome prie vaišių stalo, smagiai bendravome tarpusavyje ir džiaugėmės, kad visos šeimos esame kaip viena, karališka Dievo šeima, kurioje spinduliuoja atjauta, ramybė, džiaugsmas ir palaima. Kokia sielos atgaiva ir poilsis būti bendrystėje su kitomis šeimomis, kurios ieško, ilgisi, atranda ir brangina tikėjimo šviesą ir karališką Dievo malonę sau, vienas kitam ir savo vaikams?!

Įspūdžiai iš Kristas Karaliaus iškilmės:

“Kristaus Karaliaus šventė, man asmeniškai ji tik pirmą kartą gyvenime buvo švenčiama. Gal negirdėdavau arba nebuvo taip aktualu, kaip dabar kai esu atsakinga dar už du vaikučius ir vyrą. Kuriems esu įsipareigojusi ir atsakinga už juos ypač kai mane kviečia veikti per visokias užduotėles, rankdarbius ar kūrybą. Man tai gera...” (Vincenta Pokštienė)

“Kristaus Karaliaus šventė buvo įsimintina. Vaikai ir mes, tėveliai, tiesiogiai pajautėm Jo didingumą patys puošdami savo karūnas, atnešdami žvakutes, pajautėm šilumą, o vaikai uždėdami Kristui karūną, pagarbino jį. Tai tikrai nuostabi patirtis. Ačiū.” (Aiva Naginevičienė)

“Kiekvienas vaikas svajoja būti princu arba princese... Kristaus Karaliaus šventėje kiekvienas pasijuto labai svarbus ir reikšmingas, ypač kai vaikai pasipuošė karūnomis. Jų akyse spindėjo džiaugsmas ir pasitikėjimas….” (Dalia Janušauskienė)

“Rugilytei patiko būti princese Kristaus Karalystėje ir draugystė bei žaidimai su vaikais. Ąžuolui patiko jaustis karališkai ir nešti žvakučių šviesą ir šilumą Kristui. O aš su Mindaugu džiaugėmės galėdami skelbti Dievo žodį šv. Mišių metu ir atnešti duoną ir vyną prie altoriaus aukojimui. Džiaugiamės bendryste su šeimomis ir įdomiu kun. Gintaro pasakojimu iš savo studijų Romoje.” (Ugnė Mikulėnė)

„Gabrielytė taip džiaugėsi savo karūna, kad kitą dieną nešėsi ją į darželį. Ten draugams pasakojo apie Kristaus Karaliaus šventę: mokė savo draugus giesmelių. Kartais net nesusimąstome, kokiais neįtikėtinais būdais galime vykdyti savo misiją, kuriai per krikštą esame pašaukti ir siunčiami....“   (Kristina Gelažnikienė)

               Kristina Gelažnikienė ir s. Ramutė Budvytytė