Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Pas Viešpatį išlydėjome Kristaus Prisikėlimo parapijos rezidentą kun. Virgilijų Dudonį (2020-01-24)

Paskelbta: 2020-01-24

Sausio 23 d. pas Viešpatį išlydėjome Kristaus Prisikėlimo parapijos rezidentą kun. Virgilijų Dudonį, nesulaukusį savo 50-ojo gimtadienio. Prieš trejus metus atėjusį darbuotis į parapiją kun.Virgilijų, laimingą ir besišypsantį, nufotografavome su baltu arnotu bazilikos terasoje žvelgiantį į dangaus žydrynę, o štai šiandien jį išlydime į paskutinę kelionę - taip pat su baltu arnotu pagal jo pageidavimą.


Netikėta, staigi kunigo Virgilijaus mirtis sukrėtė ne vieną - mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnytėlė paskendo baltų žiedų jūroje. Pusantros dienos atsisveikinti su kunigu, dvasios vadovu, kolega, piligrimų vadovu (buvo mėgėjas keliauti), kapelionu, kursioku ėjo draugai, parapijiečiai, piligrimai, sesės vienuolės, tikintieji iš visų Lietuvos kampelių: Vilkijos, Paštuvos, Jonavos, Raseinių, Seredžiaus.


Atsisveikinti atvyko sambūrio „Gerumo ąžuolas“ atstovai, perduodami puokštę nuo Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus, Kauno rajono savivaldybės atstovai. Parapijos institucijų vadovai su savo nariais, kunigai per šv. Mišias meldėsi, kalbėjo rožinį, Sumos choras “In Vivo Dei“ skyrė giesmes.


Ketvirtadienį, artėjant 12 val. laidotuvių šv. Mišioms, kun. Virgilijaus testamento vykdytojas kun. Gintaras Blužas perskaitė kun. Virgilijaus nekrologą ir pakvietė malda išlydėti kunigą.


Keturiasdešimt devynių kunigų procesija artėjo prie altorius (įdomus sutapimas - juk kun. Dudoniui taip pat buvo 49-eri). Šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo kardinolas Sigitas Tamkevičius, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas,  prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas, Kauno I dekanato kunigai, svečiai kunigai iš kitų vyskupijų, kun. Virgilijaus kurso draugai kunigai, patarnavo Kauno I dekanato diakonai.


Vyskupas A. Jurevičius, dėl kun. V. Dudonio netekties pareiškęs užuojautą mamai, sesei, giminėms, artimiesiems ir visiems susirinkusiems (bažnytėlė buvo pilnutėlė), sakė: „Bet mes neliūdime kaip tie, kurie neturi amžinojo gyvenimo vilties. Kun. Virgilijus labai norėjo, kad jo laidotuvės būtų kartu Kristaus Prisikėlimo liudijimas. Vykdydami velionio valią, guodžiamės ta viltimi, kurią mums Dievas duoda, kurią Kristus yra mums įkvėpęs savo prisikėlimu, įžengimu į dangų ir dalyvavimu, veikimu per Viešpaties Jėzaus įkurtą Bažnyčią". Vyskupas pakvietė šv. Mišių aukoje melsti Dievo gailestingumo mirusiam kun. Virgilijui.


Homilijoje vyskupas peržvelgė kun. V. Dudonio nueitą gyvenimą, pakomentavo kai kurias jo užrašytas mintis: „Esu Kristaus Prisikėlimo šalininkas“. Kunigui Virgilijui ne kartą teko patarnauti laidotuvėse ir ne visada buvo suprastas, jis norėjo perteikti žinią, kad laidotuvės - tai prisikėlimo pradžia, todėl neverta krimstis ir liūdėti. Krikščionio laidotuvės tebūna pakilios ir liudijančios apie prisikėlimą“. Tokia buvo kun. Virgilijaus valia, kad laidotuvėse dominuotų balta spalva, kad nebūtų ašarų, liūdesio, bet dėkojimas.


Po šv. Mišių prie kun. Virgilijaus kapo duobės buvo ištarti šiam Dvasios kariui, Lietuvos krašto sūnui, padėkos žodžiai – eilės ir atiduota pagarba, kurias išsakė kartu tarnavęs dim. mjr. Gediminas Reutas.


„Pasaulis mažas, o žmogus dar mažesnis. Tačiau jis didis savimi, koks ir buvo „Ažuolo“ gimnazijos kapelionas, jo atėjimas įnešė tarytum saulę į mūsų gimnaziją, - dalijosi mintimis „Ąžuolo“ gimnazijos atstovė, - tavo darbai nebus pamiršti jaunų žmonių širdyse."

Parapijietė, pastoracinės tarybos narė B. Vasylienė  jaudindamasi kreipėsi į kunigus: „Aš pažįstu kun. Virgilijų 20 metų, jis be galo nuoširdus, draugiškas, jautrus, ir kai matau laidojant kunigą ir aplink būrį kunigų, aš visada galvoju: „Kodėl žmogus gyvendamas tokiame būryje gali jaustis vienišas? Mieli kunigai, matykite šalia savęs vienišą, matykite šalia savęs nelaimingą žmogų, nelaimingą savo brolį, kuriam reikia padėti, į kurį negalima numoti ranka ir pasakyti: „Čia jo problema“. Nėra problemos, visos problemos yra drauge Jūsų“.

Parapijos rezidentas poetas kun. Robertas Pukenis pasidalijo mintimis ir paskyrė savo sukurtas eiles broliui kunigui Virgilijui.

Kun. Gintaras perdavė parapijos klebono mons. Vytauto Grigaravičiaus, kuris  šiuo metu yra piligriminėje kelionėje, užuojautą artimiesiems ir dalijosi prisiminimais kaip jie abu su kunigu Virgilijumi prieš 13 metų darbavosi Šventosios Dvasios parapijoje (Šilainiuose), o dabar vėl susitiko Kristaus Prisikėlimo parapijoje.

Kun. Gintaras pacitavo eilutes iš jam įteikto  dar 2008 metais  kun. Virgilijaus rašyto testamentinio laiško, įpareigojančio  rūpintis laidotuvėmis,    kad „laidotuvės būtų tarsi pamokslas apie Kristaus prisikėlimą, skambėtų dėkojimo giesmės...Tegu bus daug šviesos...  Mylėjau juos Viešpaties meile ir lieku juos mylintis, ir juos lydintis kartu su Viešpačiu, ir slėpkime ašaras. Didžiausias skausmas gyventi su mirusiais Bažnyčioje ir šalia jos, kurie kvėpuoja melu, pavydu, savimeile ir savanaudiškumu. Vienintelė 

atgaiva – ne veidmainingi veidai, kuriuos regiu tikėjimo broliuose ir seseryse iš dvasininkijos ir pasauliečių tarpo.“

„Melsk, kun. Virgilijau, būdamas pas Viešpatį , kad ir mes pasitikėtume Prisikėlimu, taip,  kaip tu, ir kad  visi susitiktume amžinybėje. Ilsėkis ramybėje, - tarė paskutinius atsisveikinimo  žodžius kun. Gintaras.


Nuoširdžiai dėkojame visiems palydėjusiems kunigą Virgilijų Dudonį į amžinąją poilsio vietą - mažosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje. 

Amžinajį atilsį duok savo tarnui, Viešpatie!


Kristaus Prisikėlimo parapijos informacija

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015