Tai, kas išeina iš širdies, širdį ir pasiekia. Taip galima būtų įvardinti parapijos senjorų apsilankymą Kauno stačiatikių Apreiškimo parapijoje, kur svetingai atvėrė duris ir nuoširdžiais pasakojimais sužavėjo katedros diakonas Konstantinas Pankrašovas.

Supažindinęs su Apreiškimo Švč. Dievo Motinos katedros atsiradimo istorija, diakonas aprodė ikonostatą, stebuklingąsias ikonas, prie kurių melstis ateina įvairių religijų tikintieji. "Nors mūsų bendruomenė nėra gausi, apie 300 narių, tačiau mes jaučiamės visaverčiais kauniečių bendruomenės nariais. Kaunas ypatingas tuo, kad čia visais laikais buvo toleruojamas įvairios religijos",- kalbėjo stačiatikių diakonas.

Iš diak. K. Pankrašovo pasakojimo senjorai sužinojo, kad cerkvėje nėra jokių muzikos instrumentų; gieda tik choras ir tikintieji, kad trumpiausia malda „Viešpatie, pasigailėk“, pats geriausias ir nemokamas vaistas – išpažintis ir Komunija, svarbiausias tikinčiojo bruožas – nuolankumas, svarbesnė yra padėka, o ne prašymas, didžiausias tikslas – tobulėti.

Įteikęs kiekvienam Akatisto knygelę, diakonas prie Surdegio Dievo Motinos ikonos sugiedojo kelias giesmės dalis ir supažindino su savo žmona Tatjana Pankrašova, kuri iš bažnytinės slavų kalbos į lietuvių kalbą išvertė Akatistą.

Uždegę žvakeles už savo artimuosius, senjorai nuoširdžiai bendravo su Tatjana ir Konstantinu Pankrašovais, kurie noriai atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus. Pasidžiaugęs senjorų viešnage, diakonas Konstantinas palinkėjo dažniau pažvelgti į debesis ir pacitavo Tėvo Stanislovo žodžius „Amžių amžiais buvo ir, matyt, bus dvi žmonių grupės. Vienų veidai bus nuolat pakelti į dangų, antrieji iš jų juoksis, šaipysis, vadins svajotojais. Tie, kurie moka išlaikyti pakeltas galvas, yra tartum šviesos laidininkai į šią pilką ir nuobodžią žemę."

Lilija Ivaškevičiūtė