Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Rašytojo, poeto, vertėjo, redaktoriaus Roberto Keturakio pirmųjų mirties metinių paminėjimas (2022-10-31)

Paskelbta: 2022-11-03

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje paminėtos Roberto Keturakio pirmosios  netekties metinės. Šv. Mišias aukojo prof. dr. prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas, vikaras kun. teol. lic. Nerijus Pipiras ir Kristaus Prisikėlimo  parapijos klebonas Kęstutis Rugevičius. Malda, susikaupimas lydėjo prelato V.S. Vaičiūno žodžius. Pagerbti ir kiti, išėję Anapilin...

Popietės iniciatoriai – Pasaulio lietuvių centras (vadovas Valdas Kubilius), dialogo „Žodis ir spalva“ vadovas, Kauno Nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius aktorius Egidijus Stancikas pakvietė į bazilikos konferencijų salę prisiminti poetą Robertą Keturakį. PLC parengė videofilmą. Ekrane regėti vaizdai iš susitikimų, pelnytų garbingų apdovanojimų ir kūrybos įvertinimų bylojo apie iškilųjį žmogų, palikusį gilius pėdsakus gyvenime ir kūryboje.


Aktoriaus Egidijaus Stanciko skaitomos eilės priminė susitikimus, tarsi girdėjom paties poeto žodžius, kviečiančius pasikalbėti apie Jo šviesą ir tiesą... Nepaprastai jautriai apie dvasinį ryšį su Poetu Robertu Keturakiu kalbėjo prof. dr. prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas. Nuo pat Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo metų jie tapo dvasios draugais. Kaip prisiminė prelatas – Robertas Keturakis buvo didžiausias autoritetas, knygų redaktorius, nuoširdus, atviras. Jo prasmingas gyvenimas liks pavyzdžiu. Prelatas sakė: "Žmonės ilgisi tavęs, ilgiuos ir aš - su ašara širdy..."


Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus išsakė, kokios mintys lydi praėjus metams be Roberto Keturakio ... Tai didi figūra lietuvių literatūroje, netekome tokio lygio kūrėjo, bet jis gyvas prisiminimuose. Nuo pirmųjų drauge skaitytų knygų, nuo pirmųjų susitikimų R. Keturakis išliko „deimančiukų“ ieškotoju. Jo pirštų, akių ir širdies palytėtos ir išleistos jaunųjų poetų knygos.


Roberto kūryba – gili, prasminga. Ypatingai svarbi knyga „Kulka Dievo širdį“, skirta partizanų motinai. Tai tarsi himnas, kviečiantis įsijausti, įsiklausyti. Ypatinga ir jo sakralinė poezija, gilinimasis į dvasinius dalykus. Ilgametė bendrystė Robertą Keturakį siejo su Pasaulio lietuvių centru. Tai čia jis praleisdavo daug laiko, susitikdamas su autoriaus prie naujų knygų. Tai čia išleistos knygos: romanas Kulka Dievo širdy, poema Jotvingiai, eilėraščių rinkiniai - Tiktai akimirkos, Nakties baltieji debesys, Teesie, Nežinomasis.

Pasaulio lietuvių centro vadovas Valdas Kubilius išsakė mintis apie Roberto Keturakio palikimo puoselėjimą, kvietė pasidalinti prisiminimais, išsaugotais laiškais, kurie sugultų į knygą, būtų perduoti Maironio lietuvių literatūros muziejui, kur rengiama paroda, atskiras Poeto fondas.

Padėkos žodžius poetui skyrė Saulutė Genovaitė Markauskaitė. Tai Roberto Keturakio padrąsinta, patariama parengė knygą apie Bernardą Bučą, Krekenavą. Kartu keliavo po Lietuvos bibliotekas, mokyklas, daug laiko praleido prie rengiamų spaudai knygų. Mokytojo, geraširdžio patarėjo, visad besišypsančio veido prisiminimas išliks ir kunigo, poeto Nerijaus Pipiro prisiminimuose. Poetas jam – kaip saulė, toks maironiškas, toks artimas... Ypatingai jautrūs, tarsi maldos žodžiai atsiveria knygoje „Teesie“...

Roberto Keturakio prisiminimai ypatingai svarbūs rašytojui Laimonui Iniui. Šiuos kūrėjus siejo bičiulystė, kūrybinė brolystė. L .Inis pasidalijo prisiminimais apie pirmuosius pažinties metus “Nemune”. Tuomet Robertas Keturakis buvo atsakingas už jaunuosius kūrėjus. Atidus, kruopščiai skaitė visus rankraščius, be griežtesnio žodžio bendravo su pradedančiaisiais, atsakydavo į laiškus. Parašęs ne vieną tūkstantį laiškų. Jo principas buvo paskatinti kūrybai.  Kalbėdamas apie R.Keturakio kūrybą, sakė, kad prozos kūrinys “Kulka Dievo širdy” iki šiol deramai neįvertintas. Kaip testamentinis, kaip himnas savo Motinai.


Rašytojas L.Inis prisiminė ir savo knygą “Sakmė apie Gervių tiltą”, kurią redagavo Robertas, ir sutiktuves Trakų pilies didžiojoje menėje. R. Keturakis deklamavo daug eilėraščių iš poezijos antologijos. Įsimintiniausia – kad jo gyvenimą, jo kūrybą lydėjo Saulė… Neatsitiktinai ir knygos pavadintos Saulėtekis kely, Saulabroliai. Kaip prisiminė L.Inis, palydint bičiulį į paskutinę kelionę, švietė saulė, saulė nušvito ir šią prisiminimų valandą... o Jo dedikacijos, jo dovanotos knygos su skirtais skaityti eilėraščiais – tarsi testamentas, tarsi palikimas perprasti, suprasti Jo mintis...

Kauniečių atmintyje išliko gyvojo žodžio almanachas “Ąžuolynas”, kurio siela buvo Rūta Staliliūnaitė, Robertas Keturakis. Jo vedėja Daina Kazlauskienė perdavė išsaugotus rankraščius šeimai. Ne vieno kūrėjo rankraščiai palytėti Roberto Keturakio – redaktoriaus pieštuko, ne viena knyga palydėta pas skaitytojus. Kaip dėkingumą šviesiam poeto, vertėjo, redaktoriaus atminimui savo kūrybą skyrė Irena Žukauskaitė-Jacevičienė.


Poeziją skaitė aktorius Egidijus Stancikas, skaitovė Vilma Urniežiūtė. Prisiminimais apie Tėvą jautriai pasidalijo sūnus - KTU prof. Saulius Keturakis. Prisiminimų valandą lydėjęs ir vis kitas knygas atversdamas Egidijus Stancikas pakvietė prisiminti Poetą, pakilusį virš debesų, tebeesantį kartu su šviesa, kuriai esame pašaukti...

                                                                       Dalia Poškienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021