Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Didysis Velykų tridienis parapijoje (2009-04-10)

Paskelbta: 2009-04-15

 Didįjį ketvirtadienį Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiose buvo šventinama krizma ir katechumenų, ligonių aliejai, atnaujinami kunigų tarnystės pažadai. Tai tarsi įžanga į Didįjį Velykų tridienį.

Vakare, Viešpaties vakarienės Mišiose, atmenama, kai buvo įsteigti Eucharistijos ir Įšventinimo sakramentai. Liturgijai vadovavo klebonas dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, konselebravo parapijos kunigai.

Monsinjoras homiliją pradėjo šiais žodžiais: „Mieli broliai ir seserys, šį vakarą švenčiame Paskutiniąją Viešpaties vakarienę su savo draugais, tris metus lydėjusiais Jį Galilėjos, Cezarijos, Judėjos bei Jeruzalės keliais."

Ši vakarą kunigas plaudamas kojas tikintiems, nori atkurti ne tik Paskutinės vakarienės vaizdą, bet svarbiausia liudija ištikimybę Jėzaus priesakui, pasakytam atsisveikinimo kalboje: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!”(Jn 13,34).

Mylėti, vadinasi, kaip Jėzus nuolankiai tarnauti Dievo pašvęstiems žmonėms. Kojų plovimu Jis parodė stulbinantį meilės pavyzdį savo mokiniams ir visiems mums, kurie sekame Jėzumi ir trokštame būti panašūs į jį. Šį vakarą Kristus ne tik pasilenkė nuplauti mokinių kojas, bet visiems laikams duonos ir vyno pavidaluose paliko save, įsteigė Švč. Sakramentą. Tardamas žodžius „Tai darykite mano atminimui“ (Lk 22,19) Kristus įsteigė Kunigystės sakramentą.

Baigdamas klebonas kvietė: „Nuoširdžia malda prašykime: „Mielasis Jėzau, leisk šiomis dienomis pasinardinti į tavo begalinės meilės šviesą. Tavo Kūnas ir Kraujas tesustiprina mane visuose pasiryžimuose būti kilnesniam, dvasingesniam, atlaidesniam.“

Nutilo vargonų skambesys, liko uždengtas kryžius, neapsakoma tyla, susikaupimas ir nebylus laukimas.

Didysis penktadienis, gausiai dalyvaujant tikintiesiems, buvo skirtas Viešpaties mirties ant kryžiaus atminimui.
Pats monsinjoras perskaitė Viešpaties kančios ir mirties istoriją.

Homilijoje dekanas kalbėjo: „Šį vakarą dar kartą buvome pakviesti išgyventi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančią, kad kiekvieno širdyje didelėmis raidėmis būtų įrašyta, kokią didžiulę meilę apreiškė Kristaus kryžiaus auka. Ar kuris nors kitas iš meilės padarytas darbas kada nors atnešė tokį gailestingumo ir malonės vaisių?

„Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“ (Lk 23, 34), - meldėsi sukepusios, krauju pasruvusios lūpos nuo kryžiaus.
Mieli broliai ir seserys Kristuje, kaip šiandien galim įprasminti Jėzaus kančią ir mirtį ant kryžiaus? – Tik rodydami savo artimiesiems, savo mylimiesiems tokią pačią meilę, kokią patyrėme iš Jėzaus. Tik mylėdami taip, kaip mylėjo Jėzus, mes nešim Jį pasauliui ir tai bus mūsų mažytė padėka Tam, kuris paaukojo visą save už kiekvieną iš mūsų, už suteiktą viltį gyventi tiesoje ir džiaugsme.

 Vienigoje maldoje prašykime: „Viešpatie Jėzau Kristau, šlovinu, garbinu ir dėkoju Tau už Tavo beribę Meilę, kurią išliejai man per savo auką ant kryžiaus. Trokštu, kad Tu visada būtum mano širdyje. Su nekantrumu laukiu Tavo prisikėlimo dienos, kad dar labiau patirčiau Tavo jėgą, kuri leistų būti šviesa, vedančia kitus žmones Tavęs link“.

Didįjį šeštadienį visą dieną prie mirusio Viešpaties kapo meldėsi tikintieji, o 20 val. buvo švenčiama Velykų vigilija, kurią sudarė keturios dalys - Žiburio, Žodžio, Krikšto ir Eucharistijos šventimo.

Velyknaktis prasidėjo Žiburio liturgija - ugnies pašventinimu, buvo uždegta Velykų žvakė, nuo kurios užsidegė savo žvakes bažnyčioje esantys žmonės. Nuostabus vaizdas – bažnyčioje tamsa ir mirgančių žvakučių liepsnelės plevenančios iš kažkur atsiradusio vėjo. Skaitomi Šventojo Rašto penki skaitiniai, visi tikintieji atnaujina Krikšto pažadus.

Suskamba „Aleliuja“, didingai skamba Viešpaties šlovės himnas, nugriaudi vargonai, bažnyčia nušvinta – „Kristus prisikėlė!“, „Kristus nugalėjo mirtį!“


Ankstyvą balandžio 12-osios rytą tikintieji gerokai prieš septynias skubėjo tiek į mažąją, tiek į didžiąją Prisikėlimo bažnyčias. Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia nepajėgė sutalpinti visų norinčiųjų kuo arčiau prisiliesti prie Prisikėlimo paslapties šventimo. Didžiulė minia liko stovėti šventoriuje.

Viešpaties prisikėlimo pamaldos prasidėjo Eucharistine procesija aplink bažnyčią.
Klebonas monsinjoras  V.Grigaravičius perskaitė Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus velykinį sveikinimą: „Šv. Velykos yra puiki proga apmąstyti ne tik istorinį prisikėlimo įvykį, bet ir tai, ką Kristaus prisikėlimas reiškia mūsų asmeniname gyvenime. Sveikindamas arkivyskupijos tikinčiuosius ir visus geros valios žmones Jėzaus Kristaus Prisikėlimo šventės proga, noriu padrąsinti. Nebijokime sunkumų, nes pats Kristus garantavo: „Net visi jūsų galvos plaukai suskaityti“ (Lk 12, 7). Šventos Velykos tepripildo Jus drąsos, ramybės, pasitikėjimo ir vilties.“

Šv. Mišių pabaigoje klebonas taip pat pasveikino visus su Šv. Velykomis, kvietė nebijoti sunkumų, pasitikėti Dievu, glaustis prie prisikėlusiojo Jėzaus.

                                                                                                 Aldona Narušienė








.


Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021