Rugsėjo 25 d. 18 val. šv. Mišios prasidėjo iškilminga kunigų ir vyskupų procesija artėjančia prie altoriaus.
            Šv. Mišių pradžioje Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ pasveikino vyskupus, kunigus, tikinčiuosius bei gimines, atvykusius pagerbti a.a. mons. Vytautą Kazlauską, paminėti jo 1-ąsias mirimo metines.

Liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Kauno arkivyskupijos ir kitų arkivyskupijų kunigai.

Homilijoje Vilkaviškio vyskupas R. Norvila kvietė maldoje prisiminti šviesaus atminimo dvasininką monsinjorą Vytautą Kazlauską. Prisiminti jums padės kunigo parašyta knyga. „Atverkime protus ir širdis Jėzui Kristui“. Ši knyga pasirodė pačiame monsinjoro saulėlydyje. Tai knyga kiekvienam žmogui, kuris neišvengiamai ieško Dievo, ieško tikėjimo, gyvenimo tikslo ir prasmės, tai žmogaus santykis su Dievu.

Monsinjoras V. Kazlauskas rašo: „Tikiu, kad kiekvienas žmogus yra vertas ne tik didelės pagarbos, bet ir meilės. Tikiu, kad žmogus yra didžiausia pasaulio vertybė, nes pats Dievas tapo žmogumi. Pats Dievas atėjo ir savo kančia bei mirtimi atpirko žmogų, atpirko iš nuodėmės ir mirties vergijos.
Po to, kai Dievas priėmė žmogaus prigimtį, kai Dievas tapo žmogumi, bet koks žmogaus pažeminimas, žmogaus įžeidimas yra ir Dievo įžeidimas.“

„Monsinjoras stengėsi didžiąsias vertybes ne tik pažinti, bet ir skleisti. Dievo pažinimas, jo liudijimas, artimo meilė – pagrindiniai kriterijai, kuriais remiasi žmoniškosios vertybės“, - kalbėjo vyskupas R. Norvila.

Vėliau vyskupas trumpai nušvietė mons. V. Kazlausko gyvenimą.
Mons. V. Kazlauskas 64 metus vykdė kunigišką tarnystę. Tai nuoširdaus tikėjimo, tai tikro dvasininko pavyzdys. Jo tikėjimas teatneša jam ramybę!“ - baigė savo homiliją Vilkaviškio vyskupas.

Mišių pabaigoje Kauno arkivyskupijos metropolitas S. Tamkevičius SJ tarė keletą žodžių: „Didžią savo garbingo gyvenimo atkarpą velionis monsinjoras gyveno ne Lietuvoje, bet jai nuoširdžiai tarnavo gūdžiais sovietinės okupacijos siautėjimo metais (38 metus) dirbdamas Vatikano radijuje. Monsinjorui buvo padaryta didelė moralinė skriauda, jis buvo atšauktas iš Vatikano radijo ir grįžo į Lietuvą.

Sugrįžęs jis nedejavo, nesiskundė, kantriai, nuolankiai tęsė tarnystę Dievui. Jis paliko šviesų pavyzdį Lietuvos kunigijai.“

Arkivyskupas kvietė melstis, kad Lietuvoje butų kuo daugiau tokių kunigų, kaip mons. Vytautas Kazlauskas, kurie sugebėtų tarnauti Viešpaties vynuogyne, viską atiduodant Dievui, Bažnyčiai.

Vėliau pakvietė prie velionio kapo dar kartą pasimelsti.

                                                                       Aldona Narušienė