Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Kelionė į šv. Roko atlaidus (2007-08-20)

Paskelbta: 2007-08-21

 

Š.m. rugpjūčio 19 d. ankstų rytą parapijos Sumos choro nariai rinkosi Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje, iš kur autobusu vyko į šv. Roko atlaidus Pagėgiuose. Juos lydėjo parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius ir parapijos referentė Aldona Narušienė.

Kelionė prasidėjo malda. Po to skambėjo širdžiai mielos lietuviškos dainos. Akys grožėjosi puikiais gamtos vaizdais, gražiomis Nemuno pakrantėmis.

Pagėgių bažnyčios šventoriuje mus pasitiko parapijos klebonas Vytautas Gedvainis, parapijos choras ir kaimo kapelos muzikantai.

Po trumpų sveikinimo kalbų, svečiai buvo pavaišinti tikru žemaitišku sūriu ir šviežiu medumi.

Pasivaišinę, visi sugužėjo į bažnyčią, nes 11 val. prasidėjo Sumos šv. Mišios. Gražiai rudens gėlėmis išpuoštoje presbiterijoje puikavosi šv. Roko ir Švč. M. Marijos su kūdikiu statulos.


Prieš šv. Mišias kun. V.Gedvainis dar kartą pasveikino atvykusius choristus iš Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos, susirinkusius tikinčiuosius, Pagėgių savivaldybės merą.

Jis trumpai papasakojo apie šv. Roką. (...) Kai šv. Rokas sunkiai susirgo, jis nuėjo į mišką numirti. Pas jį kiekvieną dieną atbėgdavo šunelis ir atnešdavo duonos. Taip šv. Rokas pasveiko.

„Todėl nuo šių metų parapijoje įvedama nauja tradicija - šv. Roko atlaidų meduolis, kurį iškepė parapijos jaunimas“ - kalbėjo klebonas.

Padėkojo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos choristams, kurie atvyko giesmėmis pašlovinti šv. Roką ir Viešpatį, taip pat dekanui mons. V.Grigaravičiui, kuris aukos šv. Mišias už parapijos tikinčiuosius.

Iškilminga procesija, kurią sudarė bažnyčios patarnautojai, Telšių seminarijos klierikas Mindaugas, Šilutės dekanas, rez. kan. Jonas Bučinskas ir mūsų parapijos klebonas lėtai atėjo prie altoriaus.

Galingas, skambus mūsų klebono balsas ir choro giedojimas sudrebino bažnyčios erdvę.

Klebono mons. V. Grigaravičiaus homilijos pagrindinė mintis – gailestingumas, gėris, meilė artimam. Šiandien šv. Rokas, kuris palikęs turtingus tėvų namus Prancūzijoje, išvyko į Italiją gydyti ligonių, ištiktų maro epidemijos, kuris parodė tikrąjį gailestingumą ir paaukojo savo gyvenimą vargšams, yra mums tikrosios meilės pavyzdys.
            Šv. Mišios baigėsi Švč. Sakramento pagarbinimu ir procesija apie bažnyčią.

Po šv. Mišių visų laukė sūris, medus ir gira.
           Mergaitės dalijo šv. Roko meduolius, skambėjo ansamblio atliekamos melodijos. Visi draugiškai šnekučiavosi.

Trumpai apie miestelį, jo istoriją pasakojo choro iždininkė Regina. Choristai padainavo muzikos mokytojos B. Savickienės sukurtą himną „Mano miesto pasaulis nežino, mano miestas Pagėgiai žali...“

Po to p. Regina įteikė mūsų maestro Danguolei Beinarytei suvenyrą „klumpelę“ sakydama: „Tai pirmas žingsnis mūsų draugystės link, kai atvažiuosim į Kauną atvešim antrą!“

Mūsų maestro kalbėjo, kad nesitikėjo tokio šilto priėmimo. Jau įvažiuojant į miestelį padvelkė šiluma ir jaukumu nuo gražiai sutvarkytų darželių, skverų, žydinčių gėlių, kvietė kuo greičiau atvažiuoti į Kauną.

Kun. V.Gedvainis pristatė medicinos mokslų daktarę, atstovę Briuselyje, karališkąją bajoraitę, profesionalią smuikininkę Indrę Chmieliauskaitę, kuri atliko Oginskio polonezą.

Monsinjoras pasidžiaugė galimybe susipažinti su gyvenimu provincijoje, ženkliai pagražėjusiu miesteliu lyginant su tuo, kai čia lankėsi prieš dešimt metų. Išreiškė viltį, kad užsimegs tampresnis ryšys, nes nieko nėra brangesnio, kaip tarpusavio bendravimas, pasidalinimas mintimis, patirtimi.

Ir vėl skambėjo dainos. Pagėgių choristai dainavo savo kūrybos dainas.
Po pasibuvimo, pabendravimo su parapijiečiais šventoriuje, svečiai ir vietiniai choristai buvo pakviesti pietums, kur prie gardžių valgių toliau tęsėsi kalbos, dainos ir padėkos žodžiai.

Po pietų kultūrologė Giedrė Skipitienė palydėjo visus į Rambyno kalną, kur visais laikais sueidavo visa Lietuva, kur buvo išsaugota lietuvybė. Nuo apžvalgos aikštelės už Nemuno matėsi Tilžės bokštai, atsiveria kerintis, paslaptimi dvelkiantis, pasididžiavimą sukeliantis grožis. Spontaniškai iš širdžių išsiliejo J. Naujalio daina „Lietuva brangi“.

Aplankėme netoliese esančias kapines, kur palaidota nemažai žymių iš šių vietų kilusių Lietuvos įžymybių. Tai Martyno Jankaus, jo žmonos, vaikų, tėvų kapai, Valterio Kristupo Banaičio, Vydūno, Bruno Johanseno ir kt.

Būnant prie Vydūno kapo, kažkas pliaukštelėjo, užmušdamas uodą. Pastebėjusi tai, p. G. Skipitienė su humoru pasakė: „Nemuškite uodų prie Vydūno kapo, atverkite langelius ir išleiskite juos. Vydūnas kovojo už kiekvieną gyvį“.
Vydūno kapą ženklino gražiai pasodintos žemos pušelės lango forma ir akmuo, ant kurio parašyta - Vydūnas, 1868-1953 m. Taip buvo išreikšta jo valia.

Iš kapinių vykome į Bitėnus. Pakeliui pravažiavome didžiausią Lietuvoje unikalią baltųjų gandrų koloniją. Unikali tuo, kad tik čia gandrai susukę lizdus pušų viršūnėse.

Atvykome į Martyno Jankaus sodybą, kur įkurtas muziejus. Čia kiekvieną vasarą rugpjūčio mėnesį vyksta dailininkų sueiga. Dailininkai atvyksta pora savaičių anksčiau ir didžiuliame gamtos plenere tapo paveikslus. Paveikslai pasilieka čia visam laikui. Dažai parinkti tokie, kad paveikslai neišblunka, atrodo, lyg ką tik nutapyti.

Susitikimas  baigėsi agape ir dainomis. Sunku buvo išsiskirti, nes retai kada šiais laikais galima patirti tiek daug šilumos – ir iš gamtos, kurią gausiai dovanojo dangus, ir iš žmonių širdžių, nuoširdaus bendravimo ir šypsenų. Grįžtant atgal vėl skambėjo dainos.   

Nuoširdžiai dėkojame Pagėgių parapijos klebonui kun. Vytautui Gedvainiui ir parapijos choristams už nuoširdų priėmimą.

Šv. Rokas gražiai pagarbintas, pamalonino mus, įžiebdamas visų širdyse meilės, nuoširdumo ir dėmesingumo vieni kitiems jausmus.

                                                                                          Birutė Vasylienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021