Mieli tikintieji, šiandien švenčiame mus labiausiai paguodžiančią, teikiančią viltį per meilę ir pasitikėjimą Dievu, tikėjimą Juo bei nuolankų tarnavimą Jam laimėti amžinąjį džiaugsmą Dievo karalystėje. Švč. M. Marijos Žengimo į dangų šventė parodo, kokia garbė ir išaukštinimas numatytas visai Kūrinijai.

Pirmajame skaitinyje iš Apreiškimo šv. apaštalui Jonui skaitėme apie moterį, kuri buvo „apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylika žvaigždžių vainikas (...) ir ji pagimdė Sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas“ (Apr.12,1.5). Tai ne tik simbolizuoja mergelę Mariją, bet ir rodo būsimą Bažnyčios pergalę. Dievo Motina Marija viską laimėjo tikėjimu ir nuolankumu. Viešpačiui patinka nuolankieji. „Jis maloningas ir iš kartos į kartą tiems, kurie Jo klauso. Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido iš didžios širdies žmones“ (Lk 1,50-51), - girdėjome Marijos giesmėje „Magnifikat“.

Marijos Ėmimas į dangų mums visiems teikia viltį, kad ir mes būsime išganyti. Apaštalas Paulius laiške tesalonikiečiams rašo: „Mes norime, broliai, kad Jūs žinotumėte tiesą apie užmiegančius ir nenusimintumėte kaip tie, kurie neturi vilties“(1 Tes 4,13). Marija įtikėjo Dievo pažadų išsipildymu ir todėl, baigusi savo žemiškąjį gyvenimą su kūnu ir siela buvo paimta į dangaus garbę, „ten ji jau dalyvauja savo Sūnaus prisikėlimo garbėje, pranokdama būsimą visų Jo kūno narių prisikėlimą“(KBK, 974) – skaitome Bažnyčios Katekizme.

Mes visi esame Dievo pašaukti būti tyrais ir šventais, kokia buvo Marija. Ir kiekvienas, kuris pasitiki Dievo pažadais kaip Marija, džiaugsis danguje, paimtas su kūnu ir siela, kaip mylimas Dievo vaikas. Mes turim žinoti ir tai, kad Marijos Ėmimas į dangų nebuvo vienas iš jos gyvenimo įvykių, kuris aprašomas istorijos knygose.

Posakis „paimta į dangišką šlovę“ reiškia, kad ją pasiėmė Dievas, o tai vyksta už istorijos rėmų. Mes, tikintieji, žinome, kad tikėjimo „dangus“ nėra kosminė erdvė ir nesame naivūs, įsivaizduodami, kaip Marija sklando ore. Bažnyčia apie Marijos paėmimą į dangų sprendžia ne iš istorinių, bet iš tikėjimo liudijimų.
Jėzus žadėjo: „Mano Tėvo namuose yra daug buveinių. (...) Einu jums vietos paruošti“ (Jn 14,2). Visi, kurie tiki, „kad Jėzus numirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo susivieniję su Jėzumi, atsives kartu su Juo“ ( 1 Tes 4,14), - skelbia apaštalas Paulius.

Tai mus turi nepaprastai džiuginti, mes turime gyventi džiaugsme ir viltyje. Mūsų džiaugsmo negali nustelbti šio pasaulio nesėkmės, įvairūs gundymai kaupti, viską aukoti materialinio gerbūvio kūrimui, kur menkiausias pralaimėjimas iššaukia nusivylimą, sukelia skausmą.

Marijos Dangun Ėmimo šventė primena mums, kad ne vien siela, bet ir Kūnas yra skirti dangui. Kristus tapo žmogumi, prisiimdamas Kūną iš Marijos, kad atpirktų ne tik žmogaus sielą, bet ir kūną.
Apaštalas Paulius laiške korintiečiams rašo, jog visi kelsimės iš numirusių, bet ne visi vienodais kūnais. Teisieji kelsis su garbingais kūnais ir bus paimti į dangų, o pasmerktieji kelsis, bet bus skirti pragaro kančioms su kūnu ir siela. Jis teigia, kad mūsų kūnai yra šventovė, kurioje gyvena Šventoji Dvasia, kurią gavome iš Dievo (plg. 1 Kor 6,19).

Taigi, brangieji, mes neturim apleisti ir savo kūno, nepasiduoti pasaulio gundymams, kaip apaštalas Paulius moko: „Elkimės padoriai, saugodamiesi, apsirijimo, girtavimo, palaidumo, neskaistumo, nesantaikos ir pavyduliavimo“. (Rom 13,13).
Štai pagrindinės nedorybės, kurios verčia kūną nusidėti, kartu temdo džiaugsmą, stumia į neviltį, susilpnina tikėjimą. Žmogų apima baimė ir jis nepasitiki Dievo gailestingumu, meile bei atlaidimu. Sunkiausiomis akimirkomis žvelkime į mūsų dangiškąją Motiną, semkimės iš jos stiprybės, ištvermės ir kantrybės.

Tegul mūsų Šventojo Rožinio maldos „Sveika, Marija“ virsta taku, kuriuo eidami mes nepasiklysime šio pasaulio klystkeliuose bei vingiuose. Tebus malda „Sveika, Marija“ tarsi rodyklė, rodanti kelią į dangų.

Mieli broliai ir seserys Kristuje, nuoširdžia malda, ne tik šiandien, bet ir kiekvieną dieną kreipkimės į visų mūsų Motiną Mariją, prašydami išmokyti mus, kaip ir ji, savo gyvenimu, liudyti tikėjimą Dievo žodžiu, pasitikėti Jo pažadais, nuolankiai priimti Jo dovanas, niekada nesuabejoti Jo meile ir gailestingumu. Tik tuomet galim tikėtis, kad drauge su Mergele Marija ir visais angelais bei dangaus šventaisiais galėsime amžinai garbinti ir šlovinti mūsų Viešpatį Dangaus ir Žemės Kūrėją Jo dangiškoje karalystėje.