2007- 03-11

Koks reikšmingas šių metų Gavėnios kelias. Kokie nuostabūs sutapimai einant tuo keliu. Pirmasis Gavėnios sekmadienis sutapo su rinkimais į savivaldybes. Gavėnios kvietimas „atsiverskite“ manau ne vieną privertė susimąstyti, viską įvertinti, pasverti „už“ ir „prieš“ ir pasirinkti tinkamą sprendimą.

Antrasis sekmadienis sutapo su šv. Kazimiero švente. Šv. Kazimieras yra pavyzdys mums, koks turi būti tikrasis Kristaus sekėjas, kokiomis vertybėmis turi sotinti žmogus savo sielą, siekiant šventumo ir visiško atsinaujinimo.
Ir štai trečiasis Gavėnios sekmadienis, kviečiantis atsiversti, antraip nepatirsime Dievo gailestingumo malonės, sutapo su mūsų tautai svarbia data. Kovo 11-oji doro lietuvio širdyje sukelia dvejopus prisiminimus. Iš vienos pusės šią dieną prisimename vos ne 50 metų trukusį slogų okupacijos laikotarpį, iš kitos pusės – didžiulį džiaugsmą, mūsų tautos vienybę, susitelkimą, pirmaisiais metais, kai per Dievo malonę atgavome laisvę, išsivadavome iš okupantų gniaužtų.
Viešpats Mozei kalbėjo: “Aš pamačiau savosios tautos vargus Egipte, išgirdau jos skundą prieš prispaudėjus. Žinojau jos kančią, todėl aš nužengiau jos išvaduoti iš egiptiečių rankų ir išvesti iš tos šalies į gražų ir platų kraštą“(Iš 3,7-8).
Ar ne tą patį Viešpats prieš aštuoniolika metų kalbėjo mūsų tautai? Ir ačiū Dievui, kad buvo žmonių, kurie išgirdo Jo žodžius, drąsiai pašaukė tautą taikiai bet ryžtingai kovai prieš prispaudėjus. Jų dėka Lietuvoje vėl buvo atkurta valstybė. Nors daug kas bandė sumenkinti šį faktą ir 11-osios aktą komentavo kaip valdžios pasikeitimą. Tuomet spauda taip ir rašė: „Sąjūdis užgrobė valdžią“. Daug kam nepatiko Lietuvos valstybingumo atkūrimas, vykdomos pertvarkos, reformos.

Prie sovietų kai kurie buvo privilegijuoti, viskuo aprūpinti. Aprūpinti ir dabar jie yra, tačiau gal būt neteko tam tikro komforto, nėra išrinktųjų tarpe, neteko elitiškumo. Jie nuolat reiškia nepasitenkinimą, nuolat kritikuoja, kelia sumaištį.
Pagaliau buvo tokių, kurie nieko neveikdami pasiekė tam tikras aukštumas, o dabar jų neteko ir reikia dirbti norint gerai gyventi. Nepatenkinti ir tie, kurie anais laikais sunkiai nedirbdami, pavagiliaudami, paspekuliuodami gan neblogai pragyvendavo.

O šiais laikais norint gerai gyventi, reikia sunkiai dirbti. Ir tie, kurie dirba, užsidirba. Savaime kyla pavydas, nepasitenkinimas, kerštas ir visos kitos blogybės.

Apaštalas Paulius įspėja, kad nežiūrint begalinio Dievo gailestingumo: „Vis dėl to daugumas jų nepatiko Dievui, ir jų kūnai liko gulėti dykumoje. Tie įvykiai yra mums įspėjimas, kad negeistume blogio. Visa tai jiems atsitiko, kaip pavyzdys, ir buvo užrašyta įspėti mums“ ( 1kor 10,6;11).

Atkreipkime dėmesį, kad ne iš keršto, ne dėl kokių kitokių užgaidų, bet „kad įspėti mus“. Evangelijoje Jėzus du kartus paklausė, ar „manote, kad jie buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus ir todėl taip nukentėjo?“(Lk 13,2).

Tai rimtas įspėjimas ir mums, šiandien švenčiantiems valstybingumo atkūrimo šventę. Ką reiškia Kristaus kvietimas „atsiverskite“? Tiesioginė žodžio „atsiverskite“ prasmė yra „pakeiskite nuomonę“, kitaip tariant pakeisti savo mąstymą, gyvenimo kryptį iš blogio į gėrį, iš melo į tiesą, iš neapykantos į meilę.

Taigi, šiandien Šv. Raštas kviečia mus ne šiaip sau atgailauti, o iš esmės persikeisti, atsisakyti bet kokio blogio, vedančio į pražūtį, tvirtai atsakingai rinktis gėrį ir Evangeliją. Tai ypač svarbu mums šiandien, kuriant laisvą, nepriklausomą valstybę.

Mielieji, viskas prasideda nuo mažų dalykų, iš pažiūros visai nereikšmingų. Pavyzdžiui, ryte žmogus įveikęs tingumą, ryžtingai pakilęs iš lovos, sukalbėjęs rytinę maldą, lengviau ir uoliau įveiks kitas jam pavestas dienos pareigas. Taip pamažu išsiugdys tokias dorybes, kaip atsakingumą, darbštumą, tvirtumą, tikėjimą, artimo meilę, viltį ir daugelį kitų, kurių taip pasigendame šiandien Lietuvoje.

Dažnas mano, kad jo nuodėmės mažos ir visiškai nereikšmingos lyginant su tuo, kas vyksta už jo namų sienų: žmogžudystės, apiplėšimai, paleistuvystė, išdavystė ir kitos žmogaus prigimčiai, jei ji nevaldoma, būdingos aistros.
Mielieji, atminkime, kad visos nuodėmės mus skiria nuo Dievo ir Jo meilės. Kaip rašė apaštalas Jokūbas: „Kas laikosi viso įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas lieka kaltas ir dėl visų“ (Jok 2,10).

Evangelistas Matas teisingai pastebėjo, kad „nuo Jono krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė jėga puolama ir smarkieji ją grobia“ (Mt11,12).

Dievo gailestingumas ir meilė įvairiais būdais įspėja žmones apie gresiančius pavojus nusižengus Jo įstatymams.
Kasdien mes girdime apie netikėtas nelaimes – žemės drebėjimus, potvynius, sniego griūtis, gaisrus ir daugelį kitų, kurių metu žūsta ne tik nusidėjėliai, bet ir teisieji, ne tik senoliai, bet ir vos gimę vaikai.

Kiekvieną kartą kyla klausimas : „Kodėl?“ Ypač skausmingai nuskamba šis klausimas ištartas motinos lūpomis, netekus mylimo vaiko. Ir niekas nežino atsakymo. Gal tai įspėjimas, kaip rašė apaštalas Paulius, kad reikia saugotis didžiausios nelaimės – amžinosios kančios pragaro ugnyse.

Kaip dangus taip ir pragaras prasideda jau čia žemėje. Viskas priklauso nuo to, kokią kryptį pasirenka žmogus, atskira bendruomenė, tauta.

Viešpats parodė mums savo gailestingumą ir meilę, todėl nepamirškime kasdien Jam padėkoti už neįkainojamą dovaną – gyventi, kurti laisvai, laisvoje Lietuvoje. Viešpats tikisi, kad visi krikščionys gyvens žmogiškomis dorybėmis, net būdami ten, kur atrodo, kad vis labiau tolstama nuo Dievo.

Net kalėjimuose Viešpats neša viltį – atsiversti ir pradėti naują, dorą gyvenimą. Būdamas ant kryžiaus, atsivertusiam nusikaltėliui, Kristus pažadėjo „Dar šiandien su manimi būsi rojuje“ (Lk 23,43).

Nuoširdžiai melsdamiesi prašykime Šventosios Dvasios sustiprinti mūsų tikėjimą ir viltį, kad Dievo gailestingumas neapleistų mūsų tautos, padėtų sunkioje kovoje su piktąja dvasia, kuri nepaliauja vilioti gražiais žodžiais, žemiškomis gėrybėmis, skatina nusidėti siekiant garbės ir šlovės. Apaštalas Jokūbas rašo: „Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems“(Jok1,12).
Šiandien Lietuva išgyvena sunkius išmėginimus, nors nuo valstybingumo atgavimo prabėgo daugiau nei 15 metų, todėl prašykime Viešpaties sustiprinti mūsų Tautos dvasią, kad kuo daugiau, ypač valdžios vyrų, atsigręžtų į Jį šventu tikėjimu, kuris garantuos pilnavertį gyvenimo vainiką. 

Klebonas mons. teol. lic. Vytautas Grigaravičius