„Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs  vienas kitą mylėtumėte!“ (Jn 13,34), - kalbėjo Jėzus per Paskutiniąją vakarienę savo mokiniams. Jis tai pasakė, kai į Judą įėjo šėtonas ir jis išėjo pasiryžęs Jėzų išduoti.Kame gi slypi įsakymo naujumas, jei seniai viskas žinoma net nuo pasaulio sukūrimo pradžios? Argi Dievas, sakydamas: „Negera žmogui būti  vienam“ (Pr 2,18) ir sukūręs vyrui moterį,  ne pasėjo tarpusavio meilės daigų?

Iš meilės „žmogus (...) glausis prie savo moters ir bus du viename kūne“ (Pr 2,24). Argi Giesmių Giesmėje, Dovydo psalmėse neapdainuota tarpusavio meilė, kuri  yra bendravimo raištis? Kristus pasakė „duodu naują įsakymą“, tuo  nurodydamas krikščionio skiriamąjį ženklą. Meilė tampa svarbiausiuoju krikščionio požymiu, nes Kristus teigė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13,35).

Kas šiandien trukdo krikščioniui gyventi meilėje, džiaugsme ir santarvėje? Tai žmogaus puikybė, pavydas, egoizmas, veidmainystė, siekis pirmauti ir kiti žmogaus prigimtyje slypintys juodžiausieji jausmai, neleidžiantys nutiesti meilės tiltus tarp žmonių širdžių. Jėzus duodamas įsakymą mylėti taip, kaip Jis mylėjo, nurodo į tai, jog turime mylėti ne tik tuos, kuriuos lengva mylėti, ne tik tuos, kurie  mus myli, bet ir tuos, kurie mums nemalonūs, atstumiantys, priešiškai nusiteikę.

Vienas jaunuolis vienuolyno vyresnįjį, kurį visi laikė šventu žmogumi, dėl savo gerumo paklausė: „Kokiu būdu įmanoma mylėti tą, kuris manęs nekenčia ir nuo manęs nusisuka? Jei jis nuolat mane apšmeižia, man pavydi, vis rezga man pinkles? Kaip galima mylėti tokį žmogų ir daryti jam gera? Tai tiesiog neįmanoma! Juk pati žmogaus prigimtis verčia nusigręžti nuo skriaudėjo“. Į tai senasis vienuolis atsakė: „Jei kalbėsime apie laukinius žvėris, kuriuos valdo jų prigimtis, išties yra visiškai neįmanoma, tačiau tiems, kurie yra sukurti pagal Dievo paveikslą ir vadovaujasi protu, kurie yra gavę iš Jo įsakymą mylėti vienas kitą, kaip  Jis mus mylėjo, pilnai įmanoma nenusigręžti nuo tų, kurie skaudina, mylėti tuos, kurie mūsų nekenčia.  Jėzus sakydamas: „Mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia, laiminkite tuos, kurie jus prakeikia, melskitės už savo niekintojus“ (Lk 6,27-28), mums paliepia ne tai, kas neįmanoma, bet,  kaip savaime suprantama,  Dievas neduoda įsakymų, kurie ne pagal žmogaus jėgas.

 Pats  Viešpats visu savo gyvenimu rodė meilę tiek teisiamajam, tiek nusidėjėliui,  net mirdamas ant kryžiaus Jis meldė savo kankintojams atleidimo: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ (Lk 23,34).  Mokiniai apdovanoti Šventąja Dvasia, įtikėję, drąsiai skelbė Jėzaus prisikėlimą. Patyrę kankinystę, jie karštai meldėsi už savo priešus, žudikus. Jėzaus įsakymas įpareigoja kiekvieną krikščionį rodyti meilės pavyzdį savo artimiausioje aplinkoje. Pavyzdžiui, šeimos motina tai gali daryti namuose ir su tais, su kuriais bendrauja: verslininkai – savo įmonėse, dėstytojai, mokytojai -  universitetuose, mokyklose ir t.t.

Civilizacija,  industrializacija, kompiuterizacija ir apskritai galinga mokslo pažanga savotiškai griauna žmogaus ryšį su žmogumi. Prieš šimtą metų ir daugiau žmogus net nesvajojo apie tokius pasiekimus kaip dabar, tačiau tarpusavio santykiai buvo kur kas šiltesni.  Šeimose augo ne vienas ar du vaikai, bet žymiai daugiau.  Vaikai nuo mažumės buvo pratinami rūpintis vieni kitais, vėliau pasenusiais tėvais. Taip jie mokėsi mylėti žmones.  Tėvai, seneliai, išmokydavo beveik visko, ko jiems galėjo prireikti gyvenime.  Žmonės susitikdavo prie šulinio, kur aptardavo  visus reikalus. Kaimynai vieni apie kitus viską žinodavo, drauge būdavo džiaugsme ir skausme.  Šiais laikais net šeimos išblaškytos, retai besusitinka.  Žmonės nutolo, atšalo, užsidarė prie kompiuterių, televizorių, už aukštų tvorų, mūrinių sienų.

 Šiais metais pavasaris sunkiai prasiskverbė pro žiemos gniaužtus, bet vis dėlto atėjo. Galbūt taip pat sunkiai randa kelią į mūsų širdis prisikėlęs Kristus. Tačiau nepraraskime vilties, nors atrodytų, kad Jis negirdi ir neatsako į tavo maldas ir prašymus. Tik meilė, kuri yra Dievas mumyse, parodys, ką turime daryti, kad sutiktume Jėzų, tik meilė padės vykdyti Jo valią – mylėti vienas kitą kaip Jis mus mylėjo. Amen.