Mieli broliai ir seserys Kristuje, ką tik girdėjote palyginimą apie paklydusią avį. Šį palyginimą Jėzus pasakė fariziejams ir Rašto aiškintojams, kai šie murmėjo: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo“ (Lk 15,2). Atrodo, ką bendro turi Jėzaus Švenčiausios Širdies iškilmė su pražuvusia avimi, dėl kurios paliekamos devyniasdešimt devynios ir ieškoma ta viena paklydusi, kol ji nesurandama (plg. Lk 15,3).

Tačiau Jėzus Evangelijoje pagal Joną sako: „Aš - Gerais Ganytojas. Gerasis Ganytojas už avis guldo gyvybę“ (Jn 10,11). „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, - kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10,10). Toks nuostabus Jėzaus, Gerojo Ganytojo įvaizdis.

Pirmajame skaitinyje pranašas Ezekielis labai taikliai apibūdino Gerojo Ganytojo, kuris rūpinasi savo avimis, širdį: „Surinksiu savąsias avis ir pats jomis pasirūpinsiu. Kaip piemeniui rūpi nuklydę bandos gyvuliai, taip aš pasirūpinsiu savo avimis ir grąžinsiu jas iš visų vietų, kur jos pasiklydo tamsią apsiniaukusią dieną. (...) Paklydusias aš suieškosiu, atsiskyrusias susigrąžinsiu, sužeistas perrišiu, nusilpusias pamaitinsiu (...). Aš būsiu jų ganytojas ir saugosiu jas kaip dera“ (Ez 34,11-12,16).

Šios ypatingos šventės metu Šventasis Raštas primena mums, kokia mylinti ir viską dovanojanti Jėzaus Širdis. Jis taip mus myli, kad nepaisant mūsų nuodėmių, klajonių tamsybėse, vis vien skuba mus pasitikti, gydo bei saugo ir atveda į saugią ganyklą - Bažnyčią. Jis vis dar tebeguldo už mus savo gyvybę, veikdamas per mus ir mumyse, kad Bažnyčia būtų atnaujinta, suvienyta ir gyventų ramybėje.

Švč. Jėzaus Širdies šventė yra ne vien priminimas, kokią auka vardan mūsų Jėzus padarė, bet yra daug daugiau. Ši šventė yra kvietimas mums atverti savo širdis Jo meilei, kurią turėtume dovanoti kitiems, ypač jaunimui bei visiems besiblaškantiems ir ieškantiems saugios vietos po dangumi.

Šį vakarą šv. Mišiose dalyvauja Kauno I dekanato mokyklų tikybos mokytojai. Aš prieš tai konferencijoje minėjau, kokia didžiulė atsakomybė tenka jiems, liudijant mokiniams Jėzaus Širdies dosnumą. Mieli mokytojai, jūs tarsi žiburiai šviečiantys ir nešantys tiesą apie Jėzų bei Jo šviesą į mokinių širdis. Pabandykite tamsiame kambaryje įžiebti bent kokį mažyti šviesos žiburėlį ir pamatysite kaip viskas pasikeis. Taip ir jūs, mieli mokytojai, savo gyvenimo pavyzdžiu pradžioje galbūt būsite tik mažais šviesos šaltiniais perkeičiantys jaunų žmonių širdis, tačiau ateityje šie šviesuliukai gali išaugti į didžiulius šviesulius apšviečiančius pasaulį.

Šios dienos Evangelijos skaitinys vaizduoja Jėzų kaip piemenį, kuris palieka kaimenę, kad surastų pražuvusią avelę. Kitaip tariant, Jėzus rizikuoja dėl vienos pasiklydusios avelės.

Mielieji, taip nuoširdžiai Jis rūpinasi ir kiekvienu, kuris nuklysta nuo Dievo kelio. Jis pasilenkia prie kiekvieno, kurio širdis yra nuodėmės sužeista, prie kiekvieno, kuris jaučiasi vienišas ir bejėgis. Jis tampa rūpestingu draugu, kai šalia nieko nėra. Tik visa problema, ar sugebame mes priimti Jį kaip draugą, kaip Globėją ir Gelbėtoją? Ar sugebame Jam atverti savo širdį, ar nuoširdžiai atskubame pas Jį su savo skausmu, baime, ir ,ar prašome Jį, kad išgydytų mūsų širdies žaizdas?

Atminkime, kad Jėzaus Širdis visada laukianti, mylinti, atverta kiekvienam asmeniškai. Jis nuolat kviečia: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11,28-29).

Brangūs tikintieji, tegul Švč. Jėzaus Širdis atgaivina, atnaujina jūsų širdis ir įkvepia naujiems pasiryžimams nešti pasauliui Evangelijos Žinią – Jėzus atėjo palengvinti mūsų naštą ir sustiprinti mus, kad uoliai ir nuoširdžiai tarnautume dangiškajam Tėvui. Amen.