Mieli broliai ir seserys Kristuje, šiandien pirmuoju Advento sekmadieniu atveriame duris į naujuosius liturginius metus, kurie prasideda laukimu. Laukiame ne tik istorinės datos – Jėzaus Kristaus gimtadienio šventės, bet ir antrojo Jo atėjimo.
Jėzus pasakė savo mokiniams; „Žiūrėkite budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas!“ (Mk 13,33). Taigi Jis kalba apie tą laiką, kai ateis antrą kartą. Jėzus nesako, ką Jis darys atėjęs. Evangelijoje tik palyginamas Viešpats su žmogumi, išėjusiu į kelionę ir visą atsakomybę perdavusiu tarnams, „kiekvienam paskyręs darbą, o durininkui įsakė budėti“ (Mk 13,34). Budėkite- tai nereiškia nieko neveikiant sėdėti, bet daryti visa, kas mums pavesta daryti. Budėti - tai plačiau atverti akis, atsisakyti iliuzijų, paviršutiniškumo bei bėgimo nuo tikrovės miego.

Adventas tinkamiausias laikas įsigilinti į save, priartėti prie savojo centro, kur yra tikrasis mūsų „aš“ ir ten pradėti tvarkyti savo gyvenimą. Išsiaiškinkime priežastis, dėl kurių kyla blogis, kuris užvaldo protą, sielą, sukelia kančią, skausmą ir skatina nusidėti. Pagalvokime apie blogį, kurį sukelia įvairūs jausmai, pavyzdžiui pavydas, godumas, neapykanta, priešiškumas, perdėtas įtarumas, noras visur bet kokia kaina pirmauti, kontroliuoti, tvarkyti kitų gyvenimus ir t.t. Visi šie jausmai neleidžia džiaugtis gyvenimu ir kitomis dovanomis, kuria veltui gavome iš Viešpaties rankų.

Evangelijoje durininkas gauna užduotį budėti. Ir tai galioja mums visiems. Mes visi tarsi durininkas turime būti budrūs – net naktimis, nes nežinome „kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystėje, ar rytmety“ (Mk 13,35). Vienas abatas vienuolį palygino su durininku. Jo užduotis yra ne tik budėti, bet ir gerai patikrinti kiekvieną svetimą, ar tas gali įžengti į namą, ar ne. Kitaip tariant, vienuolis turi patikrinti kiekvieną mintį, ar ji tinka namui, ar yra priešas, kuris nori užimti namą tam, kad ten sugriautų ramybę. Taigi, svarbi budėjimo užduotis yra budriai tikrinti mintis ir jausmus, kurie yra mumyse.
Pasitikrinkite, kokios emocijos jus valdo, ar esate šeimininkai savo namuose, o gal esate priklausomi nuo anksčiau išvardintų ydų, kurios neleidžia plačiai atverti duris ateinančiam Viešpačiui. Budėti ir būti budriu - tai kruopščiai apžiūrėti savi paties namą, kaip jis atrodo iš vidaus, ar galės į jį įžengti Viešpats, kai ateis. Antraip Jis pasiliks už durų ir atleis durininką, nes aplaidžiai žiūrėjo į savo pareigas.

Jėzus Kristus diena iš dienos beldžia į mūsų duris, kad įžengtų pas mus. Apreiškime Jonui 3-iame skyriuje, 20-oje eilutėje skaitome: „Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi“. Jėzus trokšta pats įžengti į kiekvieno mūsų namus. Jis trokšta gyventi mumyse. Tik klausimas, ar esame pakankamai atviri, kad Jis galėtų ateiti pas mus. Pagaliau, ar iš viso girdime Kristaus beldimą. Jis beldžia tyliai, o mus dažnai valdo gausybė emocijų, nepabaigiamų reikalų ir darbų.

Grįžkime du tūkstantmečius atgal. Žydai, nors žinojo Senąjį Testamentą, pranašystes apie Mesijo atėjimą, vis dėlto Jėzaus gimimas jiems buvo netikėtas. Apaštalas Paulius laikške efeziečiams rašo, kad Jėzus atėjo „amžių pilnatvei atėjus“ (Ef 1,10), tačiau žmonės buvo pernelyg užsiėmę savo darbais ir jie neatpažino Išganytojo. Jie ne tik neatpažino, bet ir pasmerkė Jį mirti gėdingiausia mirtimi ant kryžiaus. Ar nebijome ir mes Jo neatpažinti, neįsileisti i savo gyvenimą ir taip visiems laikams nužudyti Jo meilę savo širdyje? Juk taip sunku atpažinti šalia stovintį Dievą, nes Jis stovi tyliai ir kantriai laukia, kada Jį priimsime. Žydai neatpažino, nes laukė karingo ir valdingo Mesijo, o Jėzus skelbė meilę ir gailestingumą. Mums sunku atpažinti todėl, kad Dievo žodis dažnai pasiekia tik mūsų ausis, bet nepaliečia širdies.

Pačiam vienam gali būti sunku nugalėti savyje slypinčias blogio jėga, todėl nuolat stiprinkimės „visokiu Dievo žodžiu ir pažinimu“ (1Kor 1,5), kaip kviečia apaštalas Paulius laiške korintiečiams. Jis taip pat rašo: „jums ,laukiantiems mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimo, nestinga jokios malonės dovanos. Jis stiprins jus iki galo, kad išliktumėte nenusikaltę mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dienai“ (1Kor 1,7-8).

Taigi, budėkite ir pasitikėkite Dievu, Jo gailestingumu ir meile. Džiugiai laukime Jo atėjimo, nes adventinis laukimas savo rimtimi ir pasninku nėra toks griežtas kaip Gavėnia, kadangi Advento dvasia primena Mesijo laukimo džiaugsmą. Ir tegul joks nuodėmės šešėlis netemdo šio džiaugsmo! Amen.