Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Šventadienio mintys

Šv. Steponas – pirmasis kankinys už Kristų (Mt 10, 17-22) (2012-12-26)

Klebono mons. V. Grigaravičiaus homilija

Mieli broliai ir seserys Kristuje, vakar džiaugsmingų šv. Kalėdų rytą, keturias savaites neskambėjęs Garbės himnas, suskambo nauja džiugia gaida: „Garbė Dievui Aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms“.

Šv. Mišių skaitinių liturgijoje skambėjo padėkos, šlovinimo ir garbinimo žodžiai Dievui, kuris parodė gerumą ir meilę žmonėms „tik ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo“ (Tit 3,6). Dievas tapo žmogumi, nusižemino iki mažiausiojo, kad per menkumą parodytų mūsų žmogiškąjį orumą. Jis atsistojo greta žmogaus kaip lygus su lygiu, kad suvienytų visus, suburtų į vieną bendrą šeimą- Jo mylimą Bažnyčią.

Šiandien mūsų Bažnyčioje taip pat džiugi šventė, kuri primena mūsų tautos siekį, būti laisva ir nepriklausoma tauta. Prieš 80 metų kaip padėką Dievui už atgautą laisvę iš svetimšalių priespaudos, buvo pašventintas šios bažnyčios kertinis akmuo, o prieš 10 metų šią dieną ji buvo atšventinta ir prikelta naujam gyvenimui. Kristus apreiškęs pasauliui Dievą, atnešęs Gerąją Naujieną – Dievas yra meilė ir gailestingumas, nežadėjo lengvo ir linksmo gyvenimo. Evangelijoje girdėjome Jo žodžius: „Sergėkitės žmonių: nes jie įskųs jus teismams ir plaks sinagogose (...). Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo“ 9Mt 10,17.22). kitoje vietoje Jėzus kalbėjo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mt 16,24).Visais laikaisi nuo pirmųjų krikščionybės žingsnių, Kristaus mokslas pareikalauja tvirto apsisprendimo: „pripažinti, kad „Jis yra čia ir dabar!“ ar tik sakyti „Jis kažkada buvo ir galbūt kada nors ateis“.

Šiandien, švenčiant antrąją Kalėdų dieną, bažnyčia primena pirmąjį kankinį už Kristų, Šv. Steponą. Jis buvo Jeruzalės rabinų akademijos studentas, nepaprastai gabus ir buvo laikomas doru, perspektyviu rabinu. Kai Kristaus mokslas palietė Stepono širdį, jis metė akademiją, pasikrikštijo ir tapo uoliu Dievo žodžio skelbėju. Ir tai darydavo ugningai, uždegančiai, švytinčiu kaip angelo veidu. Žmonės žavėjosi juo, sekė jį ir daugelis atsivertė į krikščionybę. Akademijos profesoriai į disputus su Steponu siuntė gabiausius, gerai paruoštus studentus. „Tačiau jie negalėjo atsispirti išminčiai ir Šventajai Dvasiai, kurios įkvėptas jis kalbėjo“(Apd.16,10). Steponas drąsiai priekaištavo žydams už Kristaus, Dievo Sūnaus nužudymą, kvietė juos atgailai. Ir daugelis įtikėję, tai darė. Kadangi Steponas Kristų laikė Dievu, tai tautos vyresnieji jį suėmė ir teisė pagal tą patį įstatymą kaip Kristų. Kas skaitėte Apaštalų darbus, septintą skyrių, žinote, kokią ilgą kalbą primindamas žydų istoriją, pasakė Steponas teisme. Tai buvo ne savęs apgynimo kalba, o žydų tautos vadus pasmerkianti: „Jūs, kietasprandžiai, pagonių širdimi ir ausimis! Jūs, kaip ir jūsų protėviai, visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai.“ (Apd 7,51) Už tai Steponas buvo pasmerktas mirti. Jis buvo išvestas už miesto ir užmėtytas akmenimis. Steponas liko ištikimas iki galo Kristui. Jis „kupinas Šventosios Dvasios, žvelgė į dangų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje“(Apd 7,55), o mirdamas galingu balsu sušuko: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!”(Apd 7,60) Tai iš tiesų buvo šventas žmogus, karštai mylintis Dievą, tvirtai įtikėjęs, kad priėmęs mirtį už Kristų, sutiks Jį Dangaus karalystėje.

Šiandien mes esame laisvi išpažinti Kristaus mokslą, mus niekas nepersekioja ir nepasmerkia. Tačiau kiek tokių, kurie įtikėję, priėmę Kristų į savo širdį, drąsiai ir džiaugsmingai kaip Steponas liudija tiems, kurie nepažįsta ir nenori Jo pažinti.
Ar sugebame apginti Kristų jį niekinančių ir besišaipančių akyse? Ar drįstame draugų, bendradarbių draugijoje persižegnoti ir padėkoti Dievui už jo siunčiamas gėrybes? Kad taip būtų, turime kaip Šv. Steponas ir kiti šventieji leisti Šventajai Dvasiai veikti mumyse, Ji padės atpažinti ir priimti visas progas skelbti Jėzų. Ji suteiks drąsos, atvers mūsų širdies vartus, kad šlovingasis Viešpats galėtų įeiti ir veikti mumyse.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015