Brangūs broliai ir seserys, pirmąjį sekmadienį po Kristaus gimimo, Bažnyčia švenčia Šventosios Šeimos: Jėzaus, Marijos ir Juozapo iškilmę.

Jėzus per Įsikūnijimą Švč. M. Marijoje tapo kiekvieno iš mūsų broliu. Per Jį mes gavome „įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ Ir pati Dvasia liudija (...), kad esame Dievo vaikai“ (Rom 8,15-19). Taigi šios dienos šventė primena mums, kad esame viena didelė šeima, suvienyta Kristaus mistiniame Kūne – Bažnyčioje. Todėl mums turi rūpėti ne tik asmeninė šeima, kurioje auga ir bręsta jaunoji karta. Mes turime plačiau žvelgti, jautriai reaguoti į negatyvias apraiškas, nukreiptas prieš krikščionišką požiūrį į šeimą, prieš peršamas idėjas – gyventi susidėjus be Santuokos sakramento, aborto pasirinkimo laisvę, kurti šeimą vienos lyties atstovams ir tokioje šeimoje auginti vaikus ir t.t. Mums, katalikams, pavyzdys yra Šventoji šeima ir mes vadovaujamės Šv. Rašto mokymu.

Šios dienos skaitiniai nukreipti į tai, kas svarbiausia, kad būtų tvirta, krikščioniška šeima, nepaisant visų šio pasaulio iššūkių, kurie ardo šeimą, iškreipia teisingą požiūrį į ją. 

Pirmajame skaitinyje išgirdome Siracido mokymą apie tai, kaip svarbu vaikams gerbti tėvus: „Kas gerbia savo tėvą, atsilygina už nuodėmes; kas gerbia savo motiną, kraunasi lobį“ (Sir 3,3). Toliau Siracidas byloja, kad vaikai, gerbiantys tėvus, džiaugsis savo vaikais, ilgai gyvens, kai melsis bus išklausyti. „gerumas tėvui nebus užmirštas, - jis tarnaus tau kaip atnaša už nuodėmę“ (Sir 3,14), - tvirtina Siracidas.

Psalmėje girdėjome, jog laimingas yra tas, kuris Dievo bijosi, jis bus laimingas ir pertekęs visko (plg. Ps 128,1-2) „Tavoji žmona (...) apie namų židinį suksis, vaikai – kaip jaunos alyvų šakelės – susės aplink stalą“ (Ps 128,3). Psalmės atliepiamoji tvirtina, kad laimingi tie, kurie bijosi Dievo, kurie laikosi jo parodyto kelio. Būtent , Šv. Šeima rodo mums visiško pasitikėjimo Dievu pavyzdį. Prisiminkime visus įvykius iki Kristaus gimimo – Marijos nuolankumą, Juozapo paklusnumą ir abiejų besąlygišką pasitikėjimą Dievu.

Antrajame skaitinyje apaštalas Paulius pateikia pamatinius darnios, tvirtos krikščioniškos šeimos principus. Pirmiausia – meilė: „Virš visko tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis“ (Kol 3,14). Antra – nusiteikimas tobulėti dvasia: „apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu“ (Kol 3,12). Trečia – noras ir siekis vieni kitus suprasti: „Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems“ (Kol 3,13). „Būkite dėkingi!“ (Kol 3,15). Ketvirta – siekis tapti geresniais, sukurti taikos, ramybės ir džiaugsmo aplinką: „Mokykite ir raginkite vieni kitus visokeriopa išmintimi“ (Kol 3,15). Be to, apaštalas Paulius kviečia: „Jūs tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baikštūs“ (Kol 3,21). Štai tokį bendravimo kodeksą šeimoje numatė pats Dievas.

Evangelistas Lukas aprašo Marijos ir Juozapo paklusnumą Mozės Įstatymui – privalomą žydų tautai. Jie atnešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, tai savotiškos kūdikio krikštynos. Evangelistas neaprašo ,kad buvo iškelta puota, kaip įprasta mūsiuose. Pagrindinis dėmesys skirtas apeigoms šventykloje. „Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas , jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą. Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo“ (Lk 3,29-40), - baigė šį pasakojimą Evangelistas Lukas, o tolimesnis jo pasakojimas parodo Šv. Šeimos pamaldumą, Marijos ir Juozapo kantrybę bei Jėzaus paklusnumą tėvams. 

Aš kalbu apie įvykį Velykų šventėje, kai grįžtant iš Jeruzalės atgal tėvai pasigedo 12-mečio Jėzaus ir tik po trijų dienų atrado jį šventykloje. Siūlyčiau perskaityti Luko antrojo skyriaus nuo 39 iki 52 eilutės, ypač toms šeimoms, kuriose kyla problemų bendravime su vaikais.

Evangelija moko, kad šeimos židinį saugo ne pyktis, bet žmogiškumas: gebėjimas mylėti šeimos narius ir priimti jų meilę. Labai svarbu , kad vaikai jaustų šeimos židinio šilumą, tėvų meilę ir tarpusavio pagarbius santykius.

Mielieji, jei šeimoje vyraus vienas kitam tarnavimo dvasia, vaikų pagarba ir klusnumas tėvams, tai kartu augs klusnumas ir pagarba dangiškajam tėvui, per kurio meilę ir gailestingumą pažadėtas amžinasi džiaugsmas. Jo šeimoje Dangaus karalystėje. Tuo pačiu galima tikėtis laimingesnio, turtingesnio gyvenimo žemėje.

Dievo Žodžio sustiprinti, melskimės ne tik už savo asmeniškas, bet ir už visas šeimas, ypač tas, kur vyrauja susiskaldymas, kur vaikai nepažįsta meilės ir švelnumo. Prašykime Dievo malonės naujai pažinti gyvenimą ir mirtį, džiaugsmą ir skausmą, draugystę ir meilę, darbą ir tarpusavio santykius. Melskimės už viso pasaulio šeimas, kad jose atsispindėtų Jėzaus ,Marijos ir Juozapo meilė. Amen.