Šiandien Sekminės - Šventosios Dvasios šventė, kuri primena mums istorinį Šventosios Dvasios nužengimą virš apaštalų ir mokinių. Ant jų Šventoji Dvasia nužengė matomu būdu: „(...) iš dangaus pasigirdus ūžesiui (...) pasirodė ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno jų“ (Apd 2,2-3). Ji nužengia ir ant kiekvieno mūsų, tačiau neregimai, bet realiai, kai priimame Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentus.

Šiandien meldžiamės į Šventąją Dvasią, prašydami, kad Ji siųstų mums visiems savo dovanas, kurios yra Išmintis, Supratimas, Patarimas, Drąsumas, Žinojimas, Pamaldumas ir Dievo baimė. Per Krikšto sakramentą mes gauname visas Šventosios Dvasios dovanas, būtinas nugalėti visas gyvenimo negandas, tačiau ar kada nors susimąstome apie tai, ar išsaugojame savyje tas dovanas ir padėkojame Dievui už jas.

Kai apaštalas Paulius atvykęs į Efezą, rado ten kelis mokinius, paklausė jų: „Ar tapę tikinčiaisiais gavote Šventąją Dvasią?“ (Apd 19,2). Jis išgirdo atsakymą, kurį išgirstame ir iš daugelio šių dienų krikščionių: „Mes nė girdėte negirdėjome, kad yra Šventoji Dvasia“ (Apd 19,2). Tuomet apaštalas Paulius uždavė naują klausimą, kartu su juo ir aš klausiu jūsų: „Tai kokį krikštą jūs esate priėmę“ (Apd 19,3). Manau, jūs teisingai atsakysite ir paaiškinsite, kad krikštas naikina gimtąją nuodėmę, suteikia teisę jungtis į Bažnyčią, priimti sakramentus. Ir tai tiesa, tačiau tik dalinė.

Prisiminkime Jono Krikštytojo žodžius: „Aš krikštiju jus vandeniu, bet ateina galingesnis (...), kuris krikštys Šventąją Dvasia ir ugnimi“ (Lk 3,16). Tas galingesnis yra Kristus, kuris įsakė mokiniams krikštyti žmones vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Krikštas – tai pradžia gyvenimo. Per jį mūsų gyvenimo laivas vairuojamas Šventosios Dvasios priima startą.
Ir, jei žmogus, plaukdamas gyvenimo vandenynu bus kupinas pamaldumo ir Dievo meilės, tai jam nebus baisu atsidūrus pavojingame vingyje. Jis paprašys Šventosios Dvasios patarimo ir išminties, ir įgavęs pasitikėjimo drąsiai irsis pirmyn, tvirtai žinodamas, kad jo gyvenimo vairas – Šventoji Dvasia rodys teisingą kryptį.

Per Šventąją Dvasią pažįstame Kristų, Jo prisikėlimo galią. Kristus trokšta, kad mes Jį labiau pažintume, liudytume Jį savo gyvenimu. „Kai ateis Globėjas (...) – Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo, - jis toliau liudys apie mane“. Ir jūs liudysite, nes nuo pradžios su manimi esate buvę“ (Jn 15, 26-27 ), - skaitome Jono Evangelijoje, 15 skyriuje.

Per Šventąją Dvasią mes esame vienybėje su Kristumi, gauname Dievo malonių. Kiekvienas žmogus trokšta matyti Dievo veidą, tačiau kaip apaštalas Jonas rašė: „Dievo niekas niekuomet nėra matęs“ ( 1Jn 4,12) ir „gyvena neprieinamoje šviesoje“ ( 1Tim 6,16 ). Tačiau Dievas Tėvas veikia pasaulyje per savo Sūnų ir Šventąją Dvasią. Jis pasiuntė į pasaulį Sūnų. Šiandien ir Sūnaus – Jėzaus Kristaus negalim nei matyti, nei girdėti, nei paliesti, nes Jis sugrįžo į Tėvo namus. Bet po Jėzaus mirties mums liko Šventoji Dvasia, kurią Tėvas atsiuntė, kaip buvo žadėjęs Jėzus. „Ant kryžiaus „suskilo“ Kristaus Kūnas ir Jo Dvasia, kuri Jam gyvam esant priklausė tik Jam vienam, dabar ji išsiliejo į visų širdis“ (Giesmių giesmės komentaras 13,1 ).
Todėl Jėzus prieš mirtį mokiniams kalbėjo: „Jums geriau, kad aš iškeliauju, nes jei neiškeliausiu, pas jus neateis Globėjas. O nukeliavęs aš jį jums atsiųsiu“ (Jn 16,7).

Tikrasis krikščionis suvokia, kad jo gyvenime veikia Šventoji Dvasia. Netikintis žmogus viską priskiria savo sugebėjimams. O iš kur jie atsirado? Vienas pažįstamas prisipažino: „Tą dieną, kai įtikėjau, kai atradau Dievą ir Jo veikimą per Šventąją Dvasią, tarsi gimiau iš naujo. Mano gyvenimas pasidarė įdomesnis, turiningesnis. Nors dirbu daug, nepavargstu, nes ryte paprašau Šventąją Dvasią išminties suprasti Dievo planą tai dienai, suteikti jėgų ir drąsos jį vykdyti, o vakare padėkoju už pagalbą ir patarimus, be kurių negalėčiau nuveikti nė menkiausio darbelio.“

Vieningoje maldoje prašykime, kad Šventoji Dvasia išlietų savo galingas dovanas ant kiekvieno iš mūsų, juk be šių dovanų mūsų gyvenimo laivas blaškomas galingų audrų, neras teisingos krypties ir mes paklydę nuodėmių jūroje vargu ar sugebėsime pasiekti galutinį tikslą – Amžinąją karalystę. Amen.