Brangūs broliai ir seserys Kristuje, jau kuris laikas skaitome Jono Evangelijos šeštąjį skyrių, kuriame svarbiausias dėmesys skirtas duonai, gyvybiškai svarbiai žmogaus egzistencijai.
Skyrius prasidėjo duonos padauginimo scenos aprašymu. „Pamatę Jėzaus padarytą ženklą, žmonės sakė: ,Jis tikrai yra tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį‘“ (Jn 6,14). Ir didžiulė minia sekė Jėzų, ieškojo Jo. Jiems Jėzus kalbėjo: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“ (Jn 6,35). Šie žodžiai žydų tautai turėjo būti suprantami, nes jiems Dievo žodis, Tora, buvo svarbus maistas. Todėl klausytojams buvo aišku, kad duona apie kurią kalba Jėzus, yra maitinantis Dievo žodis. Tačiau šios dienos Evangelijoje girdėti Jėzaus žodžiai: „Aš esu gyvybės duona, nužengusi iš dangaus (...). Jei nevalgysite žmogaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės!“ (Jn 6,51.53), - gerokai papiktino žydus, jie ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti savo kūną?“ (Jn 6,52).
Kaip mums, taip ir izraelitams žmogaus kūnas ir kraujas reiškia gyvą asmenį, tad visiškai suprantamas jų pasipiktinimas: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis! (Jn 6,60). Kaip rašo evangelistas Jonas: „Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo“ (Jn 6,66).
Šiandien mums aišku, kad Jėzus kalbėjo apie savo mirtį ir prisikėlimą, Jis atėjo pas žmones kaip Dievo Avinėlis, kuris buvo paaukotas ir suvalgytas Velykų naktį. Per paskutiniąją vakarienę Jėzus įsteigė Eucharistiją, paliko save mažyčiame duonos paplotėlyje, kurį valgydami susivienijame su Kristumi, pasiliekame Jame ir Jis mumyse. Jėzaus asmuo, Jo kūnas ir kraujas yra ypatingas maistas mūsų gyvenimo kelionėje į amžinybę.
Jėzus tapo mažyčiu duonos gabalėliu ir truputėliu vyno, kad galėtų visą save padovanoti kiekvienam iš mūsų. Jo dovana neįkainuojama. Mums tereikia ją priimti ir būti dėkingiems.
Daugelis jūsų į šv. Mišias ateinate tik sekmadieniais, tai yra tik kartą per savaitę susitinkate su Jėzumi, tik kartą per savaitę priimate Jo Kūną Komunijos pavidalu. Šv. Mišios ir šv. Komunija visuomet yra susitikimas su gyvuoju Dievu per Jėzų Kristų. Ar išgyvenate šį susitikimą? Ar perkeičia jus, jūsų širdį šis susitikimas. Deja, daugelis, net pastoviai lankantys į šv. Mišias ateiname nepasiruošus susitikimui su Viešpačiu. Dažnas tik atlieka sekmadienio pareigą „ateiti į Mišias“. Apie tai byloja, kai kurių atėjimas paskutiniąją akimirką, netgi vėlavimas. Mišių metu kai kurie vaikštinėja, deginėja žvakes, plepa. Ar galima tikėtis , kad toks tik iš pagarbos nustatytoms taisyklėms dalyvavimas Mišiose gali paveikti žmogaus vidų, perkeisti širdį, padaryti ją panašią į Jėzaus širdį?
Mielieji, jūs eidami į paprasčiausią pasimatymą, netgi ne su mylimu žmogumi, kruopščiai pasiruošiate, apmąstote kaip praleisite laiką, apie ką kalbėsite. O čia, į bažnyčią, ateinate susitikti su pačiu brangiausiuoju, ištikimiausiuoju, niekada neišduodančiu, visada pasiruošusiu išklausyti ir likti drauge džiaugsme ar skausme. Argi neturite iš anksto tam pasiruošti? Būtina permąstyti, už ką turiu dėkoti Dievui, su kokia intencija pas Jį ateisiu. Patartina pasimelsti, net gi Šv. Raštą paskaityti. Kiekviena sėkmė ar nesėkmė, kiekvienas džiaugsmas ar skausmas, kiekviena nuodėmė, atgaila gali tapti mūsų pasirengimo priemone susitikimui su mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi.
Vasara – ne tik atostogų , bet ir atlaidų metas. Šiomis dienomis įvairiose Lietuvos bažnyčiose vyksta Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų atlaidai. Žymiausi jų – Pivašiūnuose ir Krekenavoje. Apie atlaidus ne kartą esame kalbėję, žinome jų reikšmę žmogaus gyvenime, jo tikėjimo augime.
Šiomis dienomis yra gera proga kreiptis į mūsų dangiškąją Motiną Mariją. Prašyti jos pagalbos padėti giliau pažinti jos Sūnų Jėzų Kristų, kad išmokytų mus kaip ji dėmėtis visus dalykus, svarstyti visus įvykius savo širdyje (plg. Lk 2,18.51).
Įsidėmėję Jėzaus žodžius: „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą“ (Jn 6,54), su giliu tikėjimu artinkimės prie puotos stalo ir su meile priimkime Kristaus Kūną, kad taptume viena su Juo , ir būtume kaip Jis. Amen.