Mieli gimnazijų ir mokyklų vadovai, mokytojai, moksleiviai, tėveliai, visi susirinkusieji švęsti šią pirmąją rudens ir mokslo metų pradžios šventę.

Šią dieną ne tik gamta pasipuošusi rudens gėlėmis, bet ir rankos moksleivių atskubėjusių į mokyklas. Žvelgiant į jūsų švytinčius, laimingus veidus taip ir norisi prabilti apaštalo Pauliaus girdėtais žodžiais: „(...) jūs visi esate šviesos vaikai, dienos vaikai“ (1 Tes 5,5), kurie esate pašaukti gyventi nepaprastą gyvenimą, kurį kiekvienam jūsų asmeniškai padovanojo Dievas.

Vyskupas K. Kėvalas Lietuvos jaunimo dienose Alytuje kalbėjo: „Kiekvienas esame apdovanotas neįkainojamu perlu – gyvenimu, gavome tokias dovanas, kaip meilę, tikėjimą, ištvermę, drąsą, ištikimybę, ramybę, viltį, kurias net galime nusinešti į dangų“.

Taip pat kiekvienas mūsų esame gavę įvairiausių talentų, kuriuos privalome auginti, puoselėti ir aktyviai naudoti kitų labui, bendrojo gėrio kūrimui. Norėčiau perskaityti Jėzaus žodžius apie talentus iš Mato Evangelijos. Ten rašoma, kad vienas šeimininkas „iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir perdavė jiems savo turtą. Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus – ir iškeliavo“ (Mt 25,14-15).

„Praslinkus nemaža laiko šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą“ (Mt 25,19). Tas, kuris gavo penkis talentus, pelno dar penkis, kuris gavo du, pelno dar du, o trečiasis gautąjį talentą paslėpė žemėje.

Pirmieji susilaukė šeimininko pagyrimo: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą“ (Mt 25,21).

Trečiasis susilaukė pasmerkimo: „Blogasis tarnas, tinginy!“ (...) Tau reikėjo leisti mano pinigus į apyvartą, ir sugrįžęs aš būčiau juos gavęs su palūkanomis“ (Mt 25,26). Šeimininkas liepė suimti šį netikusį tarną ir įmesti į tamsybes. Tarp kitko įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad penki talentai, tai trys milijonai eurų. Ar įsivaizduojate, kokiais turtais buvo apdovanoti tarnai?!

Manau, tai labai pamokanti istorija, ypač pradedant naujuosius mokslo metus. Ne vienas mokytojas išgirsta iš ugdytinio lūpų: „Aš esu ne gabus, man šis dalykas nesiseka, todėl nieko negaliu padaryti, esu beviltiškas!“ Ar nebijote taip įžeisti Tą, kurio dėka gavote talentus pagal savo galimybes? Vėlgi vyskupas Kęstutis minėjo, kad savęs žeminimas yra nuodėmė, nes taip įžeidžiate Dievą. Ar kada nors per išpažintį esate pasisakęs: „Aš save žeminu, nes neįvertinu savo galimybių?“

Turbūt visi esate pakrikštyti, priėmę Pirmąją Komuniją, netgi kai kurie Sutvirtinimo sakramentą. O keli jūsų atliko išpažintį prieš pradedant atsakingą darbą? Siūlau tai padaryti. Patikėkite, tai padeda susikaupti, atgauti pusiausvyrą, vidinę harmoniją, nusiteikimą darbui ir minčiai – aš noriu, aš galiu, aš turiu lavinti savo talentus, gebėjimus. Nuo rytdienos pradėsite krauti kasdienos pastangų ir žinių aruodą. Koks jis bus, kaip jį sukrausite - viskas priklausys nuo jūsų norų, pasiryžimų ir ištvermės.
Tad linkiu jums, mieli gimnazistai, kad viskas ką darysite būtų brangu, sava, teiktų džiaugsmą bei viltį, jog viską , ką darote yra prasminga ir tarnauja gėrio kūrimui.

Kviečiu kiekvieną individualiai giliau pažvelgti į savo širdį, nuoširdžiai pamąstyti, kokiais talentais esu apdovanotas. Ar įdedu daug pastangų, ar viską darau, kad, kaip tie uolūs tarnai, galėčiau įsigyti jų dvigubai daugiau nei gavau iš Dievo? Jei iki šiol buvote tingūs, vangiai prisivertėt dirbti, jūs nuolat kamavo baimė, kad esate negabūs, mokytojų nemėgiami, tai padarykite pasiryžimą nugalėti šį klaidingą savo mąstymą ir pasisakyti sau: „Aš esu Asmuo, vienas vienintelis toks, kokį sukūrė Dievas. Atsidėkodamas Jam privalau dėti visas pastangas, kad Jam patikčiau“. Visada prisiminkite, kad visų pradžių pradžia yra iš Dievo ir viskas yra Jo valioje. Kuo dažniau ateisite pas Jį, tuo labiau suprasite Jo paruoštą planą kiekvienam individualų šioje žemėje. Amen.