Mieli broliai ir seserys Kristuje, šiandien atvertėme pirmąjį kalendoriaus lapelį, žymintį 2016-ųjų metų pradžią. Jei prasidėjus naujiems Bažnyčios liturginiams metams ne kiekvienas susimąsto apie tai, kaip buvo nugyventi senieji, tai žengiant į naujuosius kalendorinius metus neabejotinai kiekvienas mintimis tarsi iš kalno viršūnės žvelgia į praeitį, mąstydamas, ką gero nuveikė, kas naujo įvyko ir, žvelgdamas į ateitį, priima naujus sprendimus.
 Ar kiekvienas šį rytą sutikote džiugiai, dėkodamas Dievui už maloningus, darbais vaisingus praėjusius metus? Galbūt , kai kurie nelabai kuo turite pasidžiaugti? Galbūt aplink matėte vien blogį ir mažai turite priežasčių džiaugsmui? Tad kokius sprendimus priimsite ateičiai? Ar sugebėsite pakilti virš kasdieninės rutinos ir stengsitės kažką pakeisti? Tegul Švč. M. Marija padeda mums pasirinkime.
Ši diena skirta Švč. M. Marijos, Dievo Gimdytojos pagerbimui. Ar išgirdę pirmąjį skaitinį iš skaičių knygos nemąstėte, kad šioje iškilmėje galbūt turėjo nuskambėti Senojo Testamento skaitinys iš Izaijo knygos apie mergelę pradėjusią ir pagimdysiančią Sūnų vardu Emanuelis arba ištrauką iš Apreiškimo knygos apaštalui Jonui apie moterį, apsisiautusią saulę, kuri „pagimdė sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas“ (Apr 12,5). Tačiau išgirdome iš Skaičių knygos vyriausiojo kunigo palaiminimą: „Viešpats telaimina ir tesaugoja tave“ (Sk. 6,24). Ir tai teisinga. Viena vertus, šiandien prasideda naujieji metai, o Dievas laimina kiekvieną naują pradžią.
Kita vertus, Marijos gyvenime tobulai išsipildo šis palaiminimas. Dar prieš pradėjimą Marija buvo Dievo išrinkta būti Jo Sūnaus Motina. Ji buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės, jai visiškai nieko nedarant, tik be galo pasitikint Dievu. Marija ne tik gauna Dievo palaiminimą, bet dosniai juo dalijasi. Po angelo apreiškimo Marija išskubėjo pas giminaitę Elzbietą, kad pasveikintų ją ir atneštų palaiminimą jos įsčių vaisiui. Vėliau su meile augino Dievo Sūnų Jėzų, laimindama jaunavedžius Kanoje, prašo Jėzų padaryti pirmąjį stebuklą – vandenį paversti vynu. Marija kantriai, su didele ramybe širdyje lydėjo Sūnų į Golgotos kalną, narsiai priėmė Jo mirtį, nes pasitikėjo Dievu, tvirtai tikėjo žodžiais: „Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas, tie nuplaks ir nužudys , bet trečią dieną jis prisikels“ (Lk 18,32-33). Taigi, Marija yra tobulas mums pavyzdys gyvenant Dievo palaiminimų dvasioje.
Evangelija pagal Luką išryškina dar keletą Marijos bruožų. Girdėjome: „Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 2,19). Tai yra Marija panaudoja tris savo esybės galias: atmintis – ji įsiminė viską, kas buvo sakoma ir kas vyko jos gyvenime; jausmus – viską, ką girdėjo ir matė laikė savo širdyje ir pagaliau, protą - visus įvykius svarstė. Taip ir mes, mielieji, kviečiami atsiminti viską, ką Jėzus dėl tavęs ir dėl manęs padarė, tegul širdis saugo Jėzaus Kūną ir Kraują, kuriais kaskart maitinamės per Švč. Eucharistiją, lavinkime savo protą, kad geriau įsimintume viską, kas susiję su Viešpačiu Jėzumi.
 Norėčiau atkreipti dėmesį dar į keletą šios dienos Evangelijoje pasakytų ištarmių. „Pirmoji - „Visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjusi piemenėlių pasakojimu“ (LK 2,18). Mielieji, ar kada nors jus pagauna nuostaba dėl to, kad pats Dievas panoro tapti žmogumi, įsikūnydamas kuklios mergaitės įsčiose? Dar daugiau gimimui pasirinko kuklų gyvulių tvartelį, kad vėliau Jonas Krikštytojas apie Jį sakytų: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ (Jn 1,29). Vėliau pats Jėzus sakys: „Aš – avių vartai“(Jn 10,7), „Aš – gerasis ganytojas, Geras Ganytojas už avis guldo gyvybę“ (Jn 10,11).
 Argi nekelia nuostabą, kad Jėzus paliko Dangaus sostą ir karališkąsias privilegijas, kad stotų greta su nusidėjėliais į vieną gretą prie Jordano, vėliau atsiduotų gėdingiausiai kančiai ir mirčiai ant kryžiaus už tave ir už mane? Tik nuostaba gali sužadinti širdyje dėkingą garbinimą ir nuoširdų dėkojimą Dievui. Priešpaskutiniai Evangelijos žodžiai yra: „Piemenys grįžo atgal garbindami ir šlovindami Dievą už visą, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta“ (LK 2,20) Taigi , piemenys garbino ir šlovino Dievą, nes pamatė tai, apie ką jiems paskelbė angelai: „Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas“ (Lk 2,11). Atbėgę į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko“ (Lk 2,15), jie rado viską kaip jiems buvo pasakyta.
Mes taip pat kviečiami dalintis ir liudyti Kristaus pažadų išsipildymą mūsų asmeniniame gyvenime. Argi įtikėjęs nepatyrei, jog Kristus kur kas nuostabesnis, gailestingesnis, kupinas meilės labiau nei apie Jį skelbė Raštai. Kviečiu šiandien atnešti Marijai vien padėkas už tai, ką gero patyrėte praėjusiais metais per Dievo malonę. O juk yra už ką dėkoti? Ir mūsų palinkėjimas šiais Jubiliejiniais Gailestingumo metais geriausiam draugui tebūna: „ Viešpats palaimina tave ir tesaugo“. Juk taip džiugu žinoti, kad Dievas tave ne tik laimina, bet ir saugo, išlaiko savo artumoje, išlaiko Jėzuje Kristuje, per kurį visi esame Dievo Motinos vaikai. Amen.