Mieli gimnazijų vadovai, mokytojai, brangūs mokiniai, tėveliai ir visi, kurie susirinkote Šv. Mišių aukoje paprašyti Dievo malonės dovanų ir sėkmės tiems, kurie po trumpo atokvėpio pradeda naujuosius mokslo metus.

Ką tik girdėta Evangelijos ištrauka pagal Luką iš pirmo žvilgsnio atrodytų pasakoja apie nesėkmingą žvejybą, kurią patyrė keletas žvejų. Tačiau pirmiausia į akis krenta didžiulis kontrastas tarp minios, kuri „veržėsi prie Jėzaus klausytis Dievo žodžio“(Lk 5,1) ir žvejų, tvarkančių tinklus po nesėkmingos naktinės žvejybos ir nerodančių jokio dėmesio Jėzui. Iš vienos pusės - Jėzaus veido ir Jo Žodžio išsiilgusieji, ir šalia jų – nevilties apimtieji, pavargusieji, nusidirbę ir nieko nebenorintys žmonės. Atrodo, kad nieko bendro nėra tarp tų, kurie sekioja Jėzų, nuo pat aušros Jo ieško ir tų, kurie darbuojasi tamsiu paros metu, o jų darbas neatneša jokių vaisių. Tačiau šiame kontraste galime įžvelgti gilią mintį: žmogus be Dievo klaidžioja tamsybėse, dažnai jo darbas yra bergždžias, neduoda trokštamo rezultato. Vienoje psalmėje skaitome: „Jei Viešpats nestato namo, veltui triūsia tie, kurie jį stato. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai“ (Ps 127, 1).

Keisčiausia girdėtoje istorijoje yra tai, kad Jėzus sau mokinius pasišaukia ne iš tų, kurie Jo ieško, seka Jį, trokšta klausytis Jo žodžio, bet iš tų, kurie nusivylę, niekuo nebetiki, net savimi kaip Petras. Jėzus mato žmogaus širdį, žino, kas slypi joje. Atkreipkime dėmesį į Petro nuolankumą. Jėzui paliepus Petrui: „Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui“(Lk5, 4), jis atsakė: „Mokytojau, mes kiaurą naktį vargę nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus“(Lk5, 5). Taigi, nepaisydamas savo kaip žvejo patirties, nepaisydamas tokio raginimo nelogiškumo, Petras paklūsta – ir koks puikus laimikis!

Mielieji, mūsų gyvenimuose Dievas taip pat kartais prašo atrodytų keistų dalykų, tačiau su Dievu viskas yra įmanoma. Akivaizdu, kad Kristus keičia žmogaus gyvenimą kardinaliai. Šioje atrodytų paprastoje žvejonės istorijoje nuostabiausia yra pabaiga. Jėzus sako Petrui : „Nebijok! Nuo šiol jau žmones žvejosi" (Lk 5, 10). Taip paprastas kaimo žvejys pakviestas didžiai misijai - būsimajai ganytojo tarnystei. Jis tampa pirmuoju popiežiumi Kristaus Bažnyčioje.

Tai turėtum įsiminti, mielas moksleivi! Jei kartais jautiesi netinkamu, ribotu, trapiu, esi nusivylęs savimi, tai nėra kliūtis siekti mokslo aukštumų, svajoti apie sėkmingą ir laimingą gyvenimą. Tik reikia atsiminti, kad tai, kas vyksta su mumis šiame gyvenime nėra mūsų galimybių, mūsų gabumų, mūsų įžvalgų vaisius. Visa kame yra Dievo veikimas ir tik kaip Petro nuolankumas, visiškas pasitikėjimas Dievo galia dovanoja mums neįtikėtinų, nelauktų dalykų. Apaštalas Paulius pirmajame skaitinyje, drąsindamas jus sako: „Viskas yra jūsų;(...)ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis, - viskas jūsų, bet jūs patys – Kristaus, o Kristus – Dievo“(1Kor3, 22-23).

Mieli moksleiviai, pradedant naujuosius mokslo metus, nuoširdžiai prašykite Dievo, kad Jo suteiktos dovanos jumyse išsiskleistų ir padėtų prasmingai gyventi. Niekada nepamirškite Jam dėkoti už kiekvieną gautą malonę. Ir kaip apaštalas Paulius kviečia visada atsiminkite, kad mes negalime didžiuotis prieš Dievą. Jo dėka esame Jėzuje Kristuje, kuris Dievo valia tapo išmintimi, teisumu, pašventinimu ir atpirkimu, kad kas giriasi girtųsi Viešpačiu (plg. 1Kor. 1,29-31).

Mokytojams nuoširdžiai linkiu tapti savo ugdytiniams dvasingumo pažinimo, džiaugsmo, supratimo, atjautos, draugiškumo bei meilės šaltiniu. Būkite tvirta atrama ir saugiu prieglobsčiu kiekvienam vaikui, ypač stokojančiam dėmesio, švelnumo, meilės bei jautrumo. Amen.