Mielieji, tik savaitė liko iki Viešpats Jėzaus Kristaus gimimo šventės. Šio sekmadienio liturginiai skaitiniai primena apie paslaptingąjį įsikūnijimą. Evangelistas Matas savo Evangeliją pradeda Jėzaus kilmės knyga, kuri prasideda žodžiais: „ Jėzaus Kristaus , sūnaus Dovydo, sūnaus Abraomo , kilmės knyga“ (Mt 1, 1) ir tuoj po šito seka šios dienos Evangelija apie Jėzaus gimimą.

Evangelistas Matas iš karto pristato Šventąją Šeimą. Skaitome: „Jėzaus motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu“ (Mt 1, 18). Pagal Senąjį Testamentą sužadėtuvės skelbė, kad sužadėtiniai jau yra vyras ir žmona, nors visus metus jie dar gyveno atskirai, kiekvienas savo namuose. Neištikimybė po sužadėtinių buvo laikoma svetimavimu. Toliau Evangelijoje skaitome: „(...) dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras ,Juozapas būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti“ (Mt 1. 18-19).

Juozapas, būdamas tikintis žydas, doras ir sąžiningas, laikėsi Senojo Testamento Įstatymų, kur parašyta: „(...) jei buvo rasta, kad mergina nebuvo mergelė, mergina bus atvesta prie jos tėvų namų durų, ir miesto vyrai užmuš ją akmenimis, nes ji padarė gėdingą dalyką (...) sanguliaudama savo tėvo namuose“ (Įst 22, 20 - 21). Įsivaizduokite Juozapo sumišimą, kad jo sužadėtinė – nėščia. Evangelija neperduoda tos žmogiškos įtampos ir nerimo, kuris buvo kilęs garbingo vyro širdyje, sužinojus, kad jo mylima sužadėtinė, prie kurios net nebuvo prisilietęs, yra nėščia. Jis aiškiai žino, kad kūdikis - ne jo.

Tai žino ir Marija, tačiau vargu, ar kas patikėtų, jei ji papasakotų tiesą. Taigi, Marija tylėjo, nesiteisino ir Juozapas, būdamas tikras žydas turėjo pasielgti pagal Įstatymą. Tačiau jo meilė mergelei Marijai buvo tokia stipri, kad jis pasirinko gailestingą sprendimą – tylomis Mariją atleisti. Ir štai tuomet įsikišo Dievas, kuris per angelą Juozapui sapne tarė: „ Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios“ (Mt 1, 20). Taigi, kaip Marija per angelą gavo žinią: „Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi“ (Lk 1,31), taip dabar Juozapas išgirdo panašius žodžius: „Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“ (Mt 1, 21). Marija dar bandė kažką aiškintis, o Juozapas iš karto pakluso angelo balsui: „Atsikėlęs padarė taip kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save“ (Mt 1, 24).

Evangelistas Matas pabrėžia, kad: „Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą:‘ Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis‘ ‘‘ (Mt 1, 22 – 23). Taip Juozapo įvaikinimu Kūdikėlis Jėzus priklauso Dovydo šeimai, o įsikūnijimu Mergelėje Marijoje išsipildo Izaijo pranašystė. Jis pranašavo savo tautai, kad Dievas ateis pas savo tautą kaip mergelės pagimdytas kūdikis vardu Emanuelis, o tai reiškia „Dievas su mumis“.

Mielieji, kuo svarbus šiandien mums šis įvykis, laukiant Šv. Kalėdų ? Pirmiausia, nuolankumo, besąlygiško pasitikėjimo Dievu ir paklusnumo Jo valiai pamoka. Tiek Marija, tiek Juozapas Viešpaties angelui pasakė: „Taip“. Jei bent vienas jų būtų susvyravęs, atsisakęs priimti Dievo prašymą – dalyvauti Išganymo plane, tai kažin, kas būtų įvykę su pasauliu? Galbūt net mūsų šiandien čia nebūtų. Ypatingai pamokantis Juozapo pavyzdys. Nors Marijos nėštumas jam buvo skaudus išbandymas, sunkiai suvokiamas, tačiau jis pasitikėjo Dievo apvaizda, nesvyruodamas prisiėmė tėvystės pareigas. Juk su įpareigojimu parsivesti Mariją kaip žmoną į savo namus, jis gauna užduotį visokeriopai rūpintis būsimąja Šventąja Šeima. Kaip žinia jai teko nemažai išbandymų - tremtis, persekiojimai, nelengvas gyvenimas sugrįžus į tėvynę.

Šiandien šeimos tėvas laikomas geru tėvu, jei jis sugeba materialiai aprūpinti šeimą: namu, patogia buitimi, automobiliu ir t.t. Tačiau ne mažiau svarbu, kad tėvas rūpintųsi ir dvasinėmis vertybėmis. Jam turi rūpėti, kaip jo vaikai mokosi, ką jie veikia laisvalaikiu, su kokiais draugais bendrauja, kokie jų interesai. Tėvui turi ne tik rūpėti, bet jis pats turi rodyti dvasingo gyvenimo pavyzdį, skirti laiko pabendravimui su šeima.

Ko labiausiai šiandien trokšta jaunimas, jūsų vaikai? Vyresnėje kartoje jie nori matyti dorus žmones, jų atvirumą tiesumą ir tikėjimą tuo, ką sako. Labiau už viską jie neapkenčia vyresniųjų veidmainiavimo ir apsimetinėjimo. Štai kodėl svarbu skaityti Bibliją ir dėkoti Dievui prie stalo, jei linkime savo vaikams laimingo, pilnaverčio gyvenimo su Dievu. Tegul vaikai jūsų gyvenime mato tai, ką norite matyti juos darant.

Pažįstu ne vieną šeimą, kur tėvas yra autoritetas vaikams. Tokiose šeimose pirmoje vietoje yra Bažnyčia, Dievas, Šv. Rašto skaitymas. Visi mes nekantriai laukiame Šv. Kalėdų. Nesinorėtų, kad šis laukimas apsiribotų vien eglutės papuošimu, sveikinimų išsiuntimu, dovanų ,skanumynų supirkimu. Atminkite, kad ne tai yra svarbiausia. Kad įvyktų susitikimas su gimusiuoju Jėzumi, reikia pirmiausia paruošti savo širdis, tapti tokiais pasitikinčiais, jautriais ir tiesiais kaip Juozapas, tokiais pat atvirais Dievo žodžiui, nuolankiais ir paklusniais Dievo valiai kaip Marija ir Juozapas.

Nuoširdžiai melskimės: „Viešpatie Jėzau Kristau, tikiu, kad Tu esi „Dievas su manimi“. Sustiprink mano tikėjimą ir padėk man jausti Tavo artumą, Tavo meilę ir paklusti Tavo valiai“. Amen.