Mieli gimnazijų vadovai, mokytojai, brangūs mokiniai, tėveliai ir visi, kurie susirinkote šv. Mišių aukoje paprašyti Dievo malonės dovanų ir sėkmės tiems, kurie po trumpo atokvėpio pradeda naujuosius mokslo metus. Kartu švęsime Mokslo ir žinių iškilmę bei jungsimės prie Pasaulinės maldos rūpinantis Kūrinija.

Rugsėjo 1-oji didele dalimi yra ir šeimų šventė. Daugelis tėvų nuo pat pirmųjų vaikų mokslo metų imasi kurti savas tradicijas – rengia mažas, jaukias šventes su artimiausiais šeimos nariais, kasmet lankosi toje pačioje kavinukėje ar tiesiog valgo šventinį tortą. Mažiesiems tai – ypač smagu, o vyresniesiems ši diena tampa puikia proga trumpam sugrįžti į nerūpestingą vaikystę. Smagu šią dieną stebėti miesto gatvėmis šurmuliuojančius jaunimą su puokštėmis įvairiaspalvių rudeninių gėlių, ypač mažuosius, tvirtai įsikibusius į mamos ar tėčio ranką. Žvelgiant į juos kiekvienas manau prisimena savo pirmuosius nedrąsius žingsnius link mokslo aukštumų. Mums visiems ši diena išlieka pačia įsimintiniausia, labiausiai jaudinančia diena gyvenime.

Evangelijoje išgirdome Jėzaus palyginimą apie Jo atėjimą ne tik pasaulio pabaigoje, bet ir kiekvieno žmogaus asmeniškame gyvenime. Dvi mergaičių grupės simbolizuoja visą žmoniją, kurių vieni rūpestingai ruošiasi susitikimui su Viešpačiu, kiti mano, kad viskas savaime išsispręs ir nebūtina tam ruoštis. Protingosios, pasiėmusios ne tik žibintus, bet ir alyvos, supranta, kad gyvenimas yra pakankamai ilgas ir kad išsaugotum į prigimtį įrašytą tikėjimą, meilę, viltį bei gyvenimo džiaugsmą, būtina nuolat turėti alyvos, kuri palaikytų degančius žibintus širdyje. Beje, protingosios mergaitės, simbolizuojančios gerus krikščionis iš pirmo žvilgsnio nėra taip jau ir geros: jos nedavė alyvos paikosioms mergaitėms! Moksleivio akimis žvelgiant, sakytume, yra egoistės, nenori padėti, pasufleruoti nepasiruošusiam pamokai arba egzaminui.

Palyginime Jėzus nori pasakyti tai, kad gyvendami kiekvienas nešasi tai, ką turi savo širdyje. Juk negalima kitą priversti mylėti, aukotis, būti gailestingu. Šito neįmanoma perduoti kitam. Evangelija baigiasi Jėzaus kvietimu: „Taigi budėkite“. Tai nereiškia, kad dabartinis gyvenimas yra vien amžinojo gyvenimo pasyvus laukimas, nieko kito neveikiant.

Gyvenimas yra kelionė, įsipareigojimai, atsakomybė, meilė. Žibintų alyva yra tikėjimas, kuriantis meilės darbus šiame pasaulyje. Kiekvienas esame apdovanotas didesniais ar mažesniais talentais, pagal tai, kokią misiją šioje žemėje yra numatęs Dievas konkrečiam žmogui.

Evangelijoje pagal Joną Jėzus sako: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“(Jn 8, 31-32). Mielieji, mes gyvename Dievo pasaulyje ir visa ko mokomės yra Dievo kūrinijos pažinimas. Kiekvienas dalykas, kurio mokomės formuoja mus kaip asmenybes, kurios kasdien tampa laisvesnės nuo nežinojimo baimės. Baimės, kuri pavergia, žemina, gąsdina. Bet svarbiausia - mokslas išlaisvina. Ir visų pirma Jėzaus Kristaus mokslas veda į tikrą laisvę.

Tai turėtum įsiminti, mielas moksleivi! Jei kartais jautiesi netinkamu, ribotu, trapiu, esi nusivylęs savimi, tai nėra kliūtis siekti mokslo aukštumų, svajoti apie sėkmingą ir laimingą gyvenimą. Tik reikia atsiminti, kad tai, kas vyksta su mumis šiame gyvenime nėra mūsų galimybių, mūsų gabumų, mūsų įžvalgų vaisius. Visa kame yra Dievo veikimas ir tik mūsų nuolankumas, visiškas pasitikėjimas Dievo galia dovanoja mums neįtikėtinų, nelauktų dalykų.

Apaštalas Paulius laiške korintiečiams, drąsindamas jus sako: „Viskas yra jūsų;(...)ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis, - viskas jūsų, bet jūs patys – Kristaus, o Kristus – Dievo“(1Kor 3, 22-23).

Mieli moksleiviai, pradedant naujuosius mokslo metus, atverkite savo širdis Dievui, kad Jis galėtų veikti jumyse ir vadovauti savo plano skirto jums įgyvendinimui. Nuoširdžiai prašykite Dievo, kad Jo suteiktos dovanos jumyse išsiskleistų ir padėtų prasmingai gyventi. Niekada nepamirškite Jam dėkoti už kiekvieną gautą malonę. Ir kaip apaštalas Paulius kviečia visada atsiminkite, kad mes negalime didžiuotis prieš Dievą. Jo dėka esame Jėzuje Kristuje, kuris Dievo valia tapo išmintimi, teisumu, pašventinimu ir atpirkimu, kad kas giriasi girtųsi Viešpačiu (plg. 1 Kor. 1, 29-31). Amen.