Mieli broliai ir seserys Kristuje, šv. Mišių liturgijoje skaitome Mato Evangelijos 16-ąjį skyrių, kuris prasidėjo žydų reikalavimu Jėzui parodyti ženklą iš dangaus. Tai antras kartas, kai fariziejai, sadukėjai ir Rašto aiškintojai, nepaisant daugybės Jėzaus stebuklų, reikalavo ypatingo ženklo. Į tai Jėzus atsakė: „Pikta ir neištikima giminė reikalauja ženklo, tačiau jai nebus duota kitokio, kaip tik Jonos ženklas“ (Mt 16, 4). „Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis jūrų pabaisos pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje“ (Mt 12, 40). Vėliau Jėzus mokinius įspėjo: “Žiūrėkite, saugokitės fariziejų ir sadukėjų rango“ (Mt 16, 6). Kitaip tariant, ragina neužsikrėsti jų mąstymu, jų netikėjimu tuo, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, nužengęs iš dangaus. Ir vis dėlto, nepaisant šio įspėjimo, apaštalas Petras, gavęs aukščiausią įpareigojimą – jam atiduodami Kristaus Bažnyčios raktai, - suabejojo. Šiandien išgirdome, kaip Kristui kalbant apie Jo laukiančią kančią ir mirtį, Petras išdrįsta Jį sudrausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“ (Mt 16, 22). Taip paaiškėja, jog Petras dar vis gyvena dvejonėse, nepasitikėjime. Todėl Jėzus piktai jį subara: „Eik šalin, Šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis“ (Mt 16, 23).

Mąstyti žmonių mintimis, vadinasi tikėti tuo, kad Jėzus sukurs žemišką karalystę, laisvą, nepriklausomą nuo romėnų jungo. Argi ir mūsų širdyse nekyla noras pertvarkyti Bažnyčią taip, kad ji būtų patogesnė, labiau prisitaikiusi prie mūsų poreikių? Pagaliau, kai budime prie sunkiai segančio ligonio. Kai jis, ypač garbingą amžių nugyvenęs senolis, pradeda kalbėti, jog jam laikas iškeliauti pas Viešpatį, tuomet visi, tarsi viską gerai žinotų, pradeda prieštarauti: „Ne, ne tau taip neatsitiks, tau pagerės, tu dar gyvensi“. Kai vis dėlto žmogus iškeliauja, tuomet artimieji pradeda sielotis, kad nesuspėjo, tiesiog bijojo, pakviesti kunigą, kad nesugebėjo tinkamai atsisveikinti, padėkoti. Kitaip tariant elgiamės kaip Jėzaus mokiniai, mąstome „ne Dievo, o žmonių mintimis“. Sudraudęs Petrą, Kristus prabyla apie kryžių. Jis kalbėjo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mt 16, 24).

Kryžius neišvengiamas tiems, kurie ryžtasi sekti Kristų, gyventi Jo Evangelijos dvasia. Pasiimti savo kryžių, vadinasi išsižadėti kūniškų malonumų, atsisakyti savo egoistinių tikslų, gyventi vardan kitų, visiškai, besąlygiškai paklusti Dievo valiai. Apaštalas Paulius antrajame skaitinyje ragina: „Nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kas gera, tinkama ,tobula“ (Rom 12, 2). Pirmajame skaitinyje iš Senojo Testamento girdėjome pranašo Jeremijo šauksmą: „Tu mane suvedžiojai, Viešpatie, aš leidausi suvedžiojamas“ (Jer 20,7). Šis Jeremijo skundas parodo neatremiamą Dievo žodžio galybę. Viešpats, pašaukęs Jeremiją į pranašo tarnystę, įpareigojo jį „išrauti ir nugriauti, sunaikinti ir nuversti, atstatyti ir atsodinti“ (Jer 1, 10). Vykdydamas Viešpaties valią, Jeremijas patyrė „nuolatinę užgaulę ir pajuoką“ (Jer 20,8). Buvo nuplakdintas šventykloje, surakintas grandinėmis ir įmestas į kalėjimą. Tačiau Jo tikėjimas toks stiprus, kad nepaisant jį užtvindžiusių nusivylimo jausmų, jis šaukia, kad Dievo Žodis yra tarsi ugnis jo širdyje. Jis tvirtina: „Visomis jėgomis stengiuosi jį nuslopinti, bet nepajėgiu“ (Jer 20,9).

Jėzus trokšta, kad ir mumyse liepsnotų toks didis tikėjimas, kaip pranašo Jeremijo širdyje. Taigi, šio sekmadienio Dievo Žodis byloja apie krikščioniško gyvenimo pagrindus. Visų pirma, tenka atsižadėti savęs, tai yra bet kuriuo gyvenimo momentu tarti „ne“ savajam „aš“ ir pasakyti „taip“ Dievo valiai. Antra, Jėzus ragina paimti savo kryžių, tai yra pasiryžti pasiaukojimo tarnystei. Kitaip tariant užmiršti savo ambicingus planus. Gali tekti atsisakyti patogaus, jaukaus gyvenimo, kaip pranašui Jeremijui patirti nepatogumus visuomenėje, būti išjuoktam ir nesuprastam.

Mieli ir brangūs, krikščioniškosios dvasios žmogus savo tikrąją laimę atras laisvai priimtoje Šv. Kryžiaus malonėje nešdamas savo pareigų ir atsakomybės kryžių kartu, iki galo su Jėzumi Kristumi. Amen