Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
- Šventadienio mintys

Rugsėjo pirmoji (Lk, 16-27; 1 Kor 2,1-5)

Klebono mons. V. Grigaravičiaus homilija

2008-09-01


Kiekvieną kartą artėjant rugsėjo pirmosios šventei jaučiu savotišką jaudulį ir nerimą. Pirmiausia mane jaudina susitikimas su jumis, mano mieli bičiuliai. Šiek tiek nerimauju, ką naujo, prasmingo galėčiau jums pasakyti, ką palinkėti šią nuostabią dieną, pilną vasaros įspūdžių ir džiaugsmų.Greičiausiai jūsų galvose ramybės neduoda įprastiniai moksleiviams klausimai: „Kam reikalingos visos tos kalbos? Kam viso to reikia?“

Atsakyti norėčiau viena legenda, kurią ne per seniausiai perskaičiau. Kartą viena klajoklių gentis rengėsi miegoti. Staiga viskas aplinkui nušvito šviesa ir pasigirdo balsas:
        - Prisirinkite tiek akmenukų, kiek pajėgsite panešti. Įsidėkite juos į savo krepšius. Keliaukite visą dieną, kol sutems. Ir jus aplankys džiaugsmas , o kartu ir liūdesys.
         Klajokliai buvo labai nepatenkinti. Jie tikėjosi išgirsti stebuklingus žodžius, kurie padėtų kurti žmonių gerovę, suteiktų sveikatos ir leistų pasiekti gyvenimo tikslą. Ir štai vietoje to, jie turi vykdyti, jų manymu, visiškai betikslę užduotį.
      Neįprasta, ryški šviesa, vis dėlto privertė žmones įsidėti po keletą akmenukų į savo krepšius. Kai po visos dienos kelio, vakare klajokliai sustojo poilsiui ir atidarė savi krepšius, jie didžiai nustebo, nes vietoje akmenukų rado deimantus. Deimantais jie labai džiaugėsi, tačiau kartu liūdėjo, nes nepaklausė balso iš aukštybių ir neprisirinko daugiau akmenukų kaip buvo liepta.

Kaip iliustraciją šios legendos papasakosiu atsitikimą iš mokyklinio gyvenimo. Vienos mokyklos mokytojas pamokos pradžioje pasakydavo garsios frazės pradžią ir liepdavo ją užbaigti pakviestam mokiniui. Pavyzdžiui:
     - Jonas Lukšys; „Nesidžiauk radęs...“ –
      - ... neverk pametęs. Esu, - užbaigdavo mokinys.

Ir mokytojas atžymėdavo mokinį dienyne. Taip mokiniai iki metų pabaigos įsimindavo apie 150 garsiųjų frazių.
Vienoje klasėje buvo „sunkus“ vaikinukas vardu Alius. Jam labiausiai nepatiko tokia pamokos pradžia. Jis šaipėsi ir mėtė replikas, trukdė kitiems. Pats nesistengė įsiminti jokio posakio, todėl nesugebėdavo užbaigti net paprastos minties.
Už nepažangumą ir netinkamą elgesį Alius buvo pašalintas iš mokyklos.

Po daugelio metų mokytojas sulaikė netikėto skambučio. Skambino tas pats Alius, kuris panoro aplankyti buvusį savo mokytoją. Pasirodo už vagystes ir chuliganišką elgesį jis buvo pasodintas į kalėjimą. Ten pasibaisėjęs savo gyvenimu, persipjovė venas. Tačiau žiūrėdamas į savo kruvinas rankas, staiga jis prisiminė frazę: „Kas nebando, tas neklysta“, kurį mokytojas buvo privertęs jį parašyti 20 kartų. Ir nuo to momento jo sąmonėje kažkas pasikeitė. Jis pagalvojo, kad gyvendamas dar daug ką gali pakeisti, tačiau jei mirs, taip ir išeis iš gyvenimo nevykėliu. Sukaupęs jėgas iškvietė greitąją , o pasveikęs pradėjo naują gyvenimą. Tai gi neklaužada, būdamas mokykloje, kai išgirdo garsiąją frazę, tai jam buvo lyg pamestas akmenukas. Tačiau kritišku momentu ši mintis virto deimantu.

Todėl, mielieji, rinkite visus iki vieno jūsų gyvenime pasitaikančius akmenukus ir, patikėkite, - ateityje skaičiuosite deimantus! (pagal J.W. Schlatter).

O Šventas Raštas šiandien mus moko, kad nepasitikėtume vien savo išmintimi, o vadovautumės Dievo valia.
Girdėtame skaitinyje apaštalas Paulius korintiečiams kalbėjo: „Mano kalba ir mano skelbimai buvo ne įtikinantys išminties žodžiai, o Dvasios galybės parodymai, kas jūsų tikėjimas remtųsi ne vien žmonių išmintimi, bet Dievo galybe“ (1 Kor 2,4-5). Evangelijoje Jėzus primena Senojo Testamento vietas, liudijančias Dievo valios veikimą ir Jis pats yra „Viešpaties Dvasios pateptasis“ (Lk 4,18).

Taigi, mielieji, atverkite savo širdis Dievui, kad Jis galėtų veikti Jumyse ir vadovauti savo plano skirto jums įgyvendinimui.

Nuoširdžia malda kartu prašykime, kad Šventoji Dvasia gyvenanti mumyse padėtų būti atviriems Dievo užmojams mūsų gyvenime, kad padėtų nugalėti mūsų polinkį remtis vien savo išmintimi, kuri trukdo Dievo veikimui mūsų širdyse. Paveskite Dievui savo gyvenimą ir aplinkybes ir tuomet pajusite Jo artumą, Jo paguodą bei Jo planų vyksmą. Niekada neleiskite jokioms aplinkybėms atimti iš jūsų džiaugsmo ir vilties Viešpatyje. Tegul Dievo valia apvainikuoja visus jūsų darbus ir Jo malonių gausa bei meilė neapleidžia jus. Amen.



Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021