Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
- Šventadienio mintys

II gavėnios sekmadienis, B (Mk 9, 2-10)(2018-02-25)

Klebono  mons. V. Grigaravičiaus homilija


Mielieji, pereitą sekmadienį pradėjome Gavėnios kelionę dykumoje, kur mūsų Išganytojas, dieviškasis Sūnus Jėzus Kristus, tapęs žmogumi, buvo šėtono gundomas, o štai šiandien evangelistas Morkus užkelia mus ant aukšto kalno, kur regime mūsų Viešpatį Jėzų Kristų dieviškoje šlovėje.

Tiek dykuma, tiek aukštas kalnas nurodo nuošalumą. Dykumoje mes kviečiami atgailai, pasninkui ir maldai. Būti ant kalno, tai tarsi pažvelgti į savo gyvenimą iš viršaus, pažvelgti į savo širdį kitokiu žvilgsniu, pamatyti tikrovę iš aukštesnio taško. Be to, kiekvienas kopimas į kalną yra ypatingas. Lipimas į kalną reiškia artėjimą prie Dievo, ėjimą į Jo artumą.

Šventasis miestas Jeruzalė taip pat yra aukštai ir ėjimas į Jeruzalę visada yra kilimas aukštyn, ėjimas link Dievo. Evangelijoje girdėjome: „Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus nuošaliai ant aukšto kalno“(Mk 9, 2). Tai įvyko po to, kai Jėzus savo mokiniams kalbėjo apie savo kančią. Jis sakė: „Reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų“ (Mk 8, 31). Po to pridūrė: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi“(Mk 8, 34).

Šiais žodžiais Jėzus atskleidžia žmonių išganymo kelią. Tačiau kryžius ir kančia tėra tik viena medalio pusė. Savo mokiniams Jėzus nori atskleisti galutinę kančios prasmę, todėl Evangelija liudija, kad Jėzus savo mokinius nusivedė ant aukšto kalno. Ten atsimainęs Kristus tarsi nori parodyti apaštalams savo dievystę, kad jie nepalūžtų, kai matys Jį suimtą, kankinamą, mirštantį ant kryžiaus. Jėzus norėjo paruošti juos sutikti Jo kančios gėdą ir kad vėliau jie galėtų džiaugtis, kada pamatys Jo prisikėlimo šlovę. Jis norėjo sustiprinti jų tikėjimą, kad geriau suprastų Jį ir Jo misiją. Jis norėjo padėti jiems suprasti įstatymą, sandorą, pranašus ir visą Senajame Testamente minimą laukimą, kurį Mozė ir Elijas skelbė ir kuris jame išsipildys. Jis norėjo jiems parodyti, kad jis tikrai yra Mesijas, Dievo Sūnus, kurio pergalė bus pasiekta tik kryžiaus paslaptimi.

Jėzus Atsimainymą susieja su Prisikėlimu: „Besileidžiant nuo kalno, Jis liepė niekam nepasakoti, ką jie buvo matę, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių”(Mk 9, 9). Morkus pastebi mokinių susijaudinimą, išgirdus prisikėlimo žinią: „Jie gerai įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia ‘prisikelti iš numirusių’”(Mk 9, 10). Kadangi pats Jėzus susieja Atsimainymo įvykį su būsimuoju Prisikėlimu, atsakymą į mokinių užduodamus klausimus galima išskaityti jų išgyventoje patirtyje. Atsimainymo išgyvenimas yra savotiškas išankstinis Prisikėlimo būklės pojūtis. Per Jėzaus atsimainymą iš debesies nuskambėjo Tėvo balsas: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite Jo!“ (Mk 9, 7). Tai skatina ir mus priimti teisingą sprendimą, kaskart ryžtis paklusti Jėzui bei Jo mokymui, nes, anot Šv. popiežiaus Jono Pauliaus II, „žmogaus gyvenime negali būti svarbesnio akto už tikėjimo aktą; būtent čia laisvė įgyja tiesos tikrumą ir apsisprendžia gyventi tąja tiesa“.

Kaip mes galėtumėme gyventi pagal šios dienos Evangeliją ir išgirstas mintis? Manau turime visuomet apsispręsti klausyti Jėzaus ir gyventi pagal Jo žodžius, kaip darė apaštalai. Bandykime šį mėnesį, kiekvieną savaitę pasirinkti kurį nors sekmadienio Evangelijos sakinį ir pagal jį gyventi. Jei mes tai darysime, neabejoju patirsime ką nors panašaus, kas buvo nutikę apaštalams, gal būt kitais būdais, ne taip ryškiai ir įspūdingai. Tačiau Jėzus tikrai leis mums geriau pažinti savo asmenį, patirti naujus ir artimesnius santykius su Juo. Tada mes patirsime tikrą laisvę, džiaugsmą ir tvirtybę, galėdami būti Jo ištikimi liudytojai, kai mus ištiks sunkumai, pagundos ir pasaulio prieštaravimas. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021