Mieli broliai ir seserys Kristuje, šiandien, baigiantis Kalėdų oktavai, prisimename Marijos dieviškąją motinystę, ir tai - dar vienas Kalėdų džiaugsmo atspindys.

Kaip senuosius metus užbaigiame švęsdami Dievo įsikūnijimo iškilmę, taip ir Naujuosius sutinkame vis dar džiugiai minėdami Kristaus gimimą. Todėl neatsitiktinai paskutinę Šv. Kalėdų dieną ir pirmąją Naujųjų metų dieną pagerbiame Švč. Mergelę Mariją – Dievo Gimdytoją.

Jau trečiajame amžiuje buvo paplitusios maldos, kuriose Marija vadinta „Dievo Motinos“ titulu. Tačiau nuo IV amžiaus pradžios, po įgytos kulto laisvės, Marijai dedikuotų bažnyčių skaičius, su ja susijusių maldų ir liturgijos nepaprastai padaugėjo. Todėl nenuostabu, kad „Dievo Motinos“ iškilmė turi gilias šaknis ir yra viena seniausių mariologinių švenčių.

Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos, iškilmes visoje Katalikų Bažnyčioje įvedė popiežius Paulius VI 1969 m. vasario 14 d., prieš tai 1964 m. lapkričio 21 dieną, paskelbdamas ją Bažnyčios Motina.

Kaip per Švč. Mergelę Mariją, jai pagimdžius Kristų, prasidėjo nauja žmonijos era, taip su ja pradedami ir Naujieji metai, prisimenant šią visam pasauliui išganingą jos motinystę. Kaip Ieva, nepaisydama Dievo valios, visą žmoniją pasmerkė tamsai, taip Marija – naujoji Ieva – tardama Viešpačiui „taip“, gimdo visam pasauliui Šviesą. Jėzus, naujasis Adomas, savo prasidėjimu Mergelėje pradeda naująjį Dievo įvaikių gimimą Šventojoje Dvasioje per tikėjimą. Apaštalas Paulius laiške romiečiams rašo: „Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai.(...).Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai.O jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai. Dievo paveldėtojai ir Kristaus bendra paveldėtojai“(Rom8, 14-17).

Popiežius Pranciškus Aušros Vartų koplyčioje kalbėjo: „Liko tik šie vartai, kuriuose jau tada buvo Gailestingumo Mergelės atvaizdas, Šventosios Dievo Motinos, kuri visuomet yra pasirengusi mums pagelbėti, ateiti mums į pagalbą.Jau nuo tų dienų Ji norėjo mus pamokyti, kad galima gintis be puolimo, kad galima būti apdairiems be liguisto nepasitikėjimo visais. Ši Motina, paveiksle pavaizduota be Kūdikio, auksu karūnuota, yra visų Motina; kiekviename, kuris čia atvyksta, ji mato tai, ko labai dažnai net mes patys nepajėgiame suvokti: Ji įžvelgia savo Sūnaus Jėzaus veidą, įspaustą mūsų širdyse. Ir nuo tos akimirkos, kai Jėzaus atvaizdas buvo įspaustas kaip antspaudas kiekvieno žmogaus širdyje, kiekvienas vyras ir kiekviena moteris mums suteikia galimybę susitikti Dievą. (...).

Praeityje statėme per daug sienų, bet šiandien Gailestingumo Motina, kaip kiekviena gera motina, mėgina suvienyti šeimą ir kužda kiekvienam į ausį: „Ieškok savo brolio.“ Taip mums atveria duris į naują pradžią, į naują aušrą“(Pop. Pranciškus, 2018 09 22). Kartu kviečiu ištirti savo širdį ir pačiam sau atsakyti: „Štai daugiau nei 2000 metų Dievas yra žmonijos istorijos centre, tačiau ar Jis yra mano kasdienio gyvenimo centre? Ar Kristus yra įžengęs į mano širdį? Koks mano santykis buvo praeityje su svarbiausiuoju gėriu pasaulyje Dievu? Ką turėčiau daryti ateityje, kad labiau Jį pažinčiau, o ne vien tik žinočiau, kad Jis yra. Ką turėčiau daryti, kad Dievas mano gyvenime būtų toks, koks iš tikrųjų yra - pats svarbiausias, į kurį galiu atsiremti kiekvieną gyvenimo akimirką?“

Tobuliausias pažinimo, atsidavimo ir pasitikėjimo Dievu pavyzdys yra Švč. M. Marija, kuri pasitinka mus ant Naujųjų metų slenksčio. Būtent ji veda mus Viešpaties pažinimo keliu, moko nuolankumo ir paklusnumo, be kurio neįmanomas pilnavertis gyvenimas. Šiandien taip pat meldžiamės už taiką pasaulyje, nes Marija yra Taikos Kunigaikščio Motina.

Tegul peržengdami Naujųjų metų slenkstį patirsime mūsų tarpusavio santykius nutyrinančią jėgą, o Motina Marija tepadeda mums gailestingai ir nuolankiai žvelgti į kiekvieną žmogų.Niekada nesmerkime, bet padėkime nugalėti trūkumus, neaukštinant savęs prieš kitus. Siekdami taikos pirmiausia savo aplinkoje, išmoksime kovoti už taiką visame pasaulyje. Amen.