Mieli tikintieji, šiandien ką tik girdėta Evangelija pagal Joną pristato dramatišką situaciją, kurios centre yra moteris, sugauta svetimaujant. Be Jėzaus ir svetimautojos šioje istorijoje dar svarbūs veikėjai yra fariziejai ir Rašto aiškintojai. Pastarieji labai kruopščiai studijavo Įstatymą, protėvių tradiciją, ir rūpinosi, kad izraelitai ištikimai laikytųsi šių normų. Tačiau Jėzus matydamas, kaip skiriasi jų mokymas nuo gyvenimo, ne kartą prikišdavo jų veidmainystę.

Mato Evangelijoje skaitome kaip Jėzus savo mokiniams ir miniai sako: „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro“(Mt 23, 2-3). Matydami Jėzaus autoritetą žmonių tarpe, Rašto žinovai ir fariziejai nuolat ieškojo būdų kaip pažeminti Jį, kaip apkaltinti bei pasmerkti, ir vėliau matysime viskas baigsis Jėzaus mirtimi. Šį kartą nusidėjėlė moteris tapo fariziejams dingstimi sukompromituoti Jėzų. Fariziejai gerai žinojo apie Jėzaus skelbiamą gailestingumą, todėl, atvedę nusidėjėlę, klausė: „Mokytojau, ši moteris buvo sugauta svetimaujant. Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O ką tu pasakysi?“(Jn8, 4-5). Taip jie norėjo paspęsti Jėzui pinkles. Jeigu Jėzus pasisakys prieš nužudymą akmenimis, tai galima bus apkaltinti nusižengus Mozės Įstatymui. Jeigu Jėzus pritartų mirties bausmei, tai pats save sukompromituotų minios akivaizdoje, nes skelbia apie meilę ir gailestingumą. Tačiau Jėzus neskuba su atsakymu, Jis ramiai kažką rašo smėlyje, nepaisydamas Rašto aiškintojų ir fariziejų kamantinėjimų.

Popiežius Pranciškus komentuodamas šią Evangelija rašo, kad Jėzus „Tokiu būdu kvietė nusiraminimui ir Dievo teisingumo ieškojimui. Bet piktieji ir toliau jį kamantinėjo, tarsi trokšdami kraujo. Tada Jėzus pakelia akis ir ištaria – „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“. Šis atsakymas sutrikdo kaltintojus ir juos nuginkluoja tiesiogine žodžio prasme – iš rankų iškrenta „ginklai“ – akmenys, regimi, skirti moteriai, ir neregimi, skirti Jėzui. Kaltintojai vienas po kito pasitraukia šalin, nuleidę galvas, pradedant nuo vyriausiųjų, kurie geriausiai supranta, kad yra nusidėję.

Kai kada yra gera suprasti, kad ir mes esame nusidėjėliai, - sakė popiežius Pranciškus. – Kitų apkalbėjime kaip mums būtų naudinga drąsa išmesti iš rankų akmenis, paruoštus mesti į kitus, ir šiek tiek pagalvoti apie mūsų nuodėmes“. ( 2016 03 14) Mielieji, ar gali kuris nors iš mūsų laikyti save „be nuodėmės“? Kas gali iškelti savojo gyvenimo, mąstymo ir elgesio skydą, kaip nepriekaištingai švarų? Būtų melas taip apie save galvoti ir kitiems taip prisistatyti. Mes negalime aukštinti savęs ir smerkti bei kaltinti kitus. Vienaip ar kitaip mes visi esame nusidėjėliai.

Labai teisingai apaštalas Jonas pirmajame savo laiške rašo: „Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse tiesos“(1Jn1, 8). Kitoje homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo: „Kodėl žmogus sugenda? Nuodėmė – tai viena. „Aš nusidedu, paslystu, esu neištikimas Dievui, tačiau stengiuosi daugiau taip nedaryti, stengiuosi susitaikyti su Viešpačiu ar bent jau aiškiai suprantu, kad blogai pasielgiau“. Sugedimas prasideda tuomet kai nuodėmė vis įeina, įeina ir įeina į tavo sąžinę ir nepalieka vietos niekam kitam, net orui“. Šitaip nuodėmė virsta sugedimu.”(2017 04 03)

Šiandien Evangelija baigiasi tuo, kad kaltintojai, išgirdę Jėzaus žodžius „vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų“(Jn8, 9). Taigi, galiausiai lieka tik moteris ir Jėzus: kaltinamoji ir gailestingumas, vienas prieš kitą. Taip atsitinka kiekvieną kartą, kai mes susigėdę, kupini nerimo ir baimės ateiname prie klausyklos išpažinti nuodėmes ir prašyti atleidimo. Pagaliau Jėzus atsistoja, pažvelgia į nusigandusią moterį ir ramiai paklausia: „Moterie, kur jie pasidėjo? Niekas tavęs nepasmerkė?“(Jn 8, 11). Ir vėlgi cituoju Šventąjį Tėvą: „Pakanka šito klausimo ir gailestingo, meilės pilno žvilgsnio, kad tas žmogus, galbūt pirmą kartą, pajustų savo orumą, kad jis nėra jo nuodėmė, kad gali pakeisti gyvenimą, išeiti iš savo vergovės, eiti nauju keliu.“ (2016 03 14)

Baigsiu taip pat popiežiaus Pranciškaus pamąstymu: „Brangūs broliai ir seserys, toji moteris vaizduoja visus mus, nusidėjėlius, svetimautojus prieš Dievą, išdavusius jo ištikimybę. Ir jos patirtis liudija Dievo valią dėl kiekvieno iš mūsų: ne mūsų pasmerkimą, bet mūsų išgelbėjimą per Jėzų. Jis yra malonė, kuri išgelbėja iš nuodėmės ir mirties.(...). Dievas mūsų nesusieja su mūsų nuodėme, nesutapatina mūsų su mūsų padarytu blogiu. Mūsų vardas nėra nuodėmė, kurią esame padarę. Dievas nori mūsų išlaisvinimo ir nori, kad ir mes to norėtume. Nori, kad mūsų laisvė atsiverstų iš blogio į gėrį, tai įmanoma, įmanoma su jo malone. Tepadeda mums Mergelė Marija visiškai pasitikėti Dievo gailestingumu ir tapti naujais kūriniais“, - meldė popiežius. (2016 03 14) Amen.