Mieli tikintieji, jau kuris laikas skaitome Evangelijos pagal Joną ištraukas iš Jėzaus atsisveikinimo su savo artimiausiais bičiuliais kalbos, pasakytos naktį prieš nukryžiavimą. Kiekvienas išsiskyrimas yra sunkus, kelia liūdesį ir skausmą prieš nežinią.

Mokiniai trejus metus, palikę artimuosius, savo namus, darbą, sekė paskui Kristų. Per tą laiką jie pamilo Jėzų, prisirišo prie Jo, įtikėjo, jog Jis lauktasis Mesijas, Izraelio Gelbėtojas. Tačiau Jėzus aiškiai žino, kas Jo laukia, todėl nori tam paruošti mokinius. Pereitą sekmadienį skaitėme atsisveikinimo kalbos pradžią, kur Jėzus aiškiai pasakė: „Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis.“(Jn 13, 33a).

Ne sunku įsivaizduoti, kokią sumaištį patyrė mokiniai. Ką tik girdėjome ištrauką iš keturioliktojo skyriaus, kuris prasidėjo Jėzaus raminančiais žodžiais: „Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikėkite Dievą – tikėkite ir mane! Mano Tėvo namuose daug buveinių (...). Einu jums vietos paruošti“ (Jn 14, 1). Daug raminančių ir paguodžiančių žodžių skaitome šiame skyriuje. Šiandien perskaitėm pabaigą. Pirmiausia Jėzus kalba apie meilę. Jis keletą kartų kartoja: „Jei kas mane myli, laikysis mano įsakymų, mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės: mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“(Jn 14, 23). Mylėti Jėzų, vadinasi laikytis Jo įsakymų, kitaip tariant nepakanka mylėti protu, studijuoti Evangeliją, gilintis į Šventąjį Raštą, bet svarbiausia paklusti Jėzaus įsakymams ir jais vadovautis gyvenime. Pirmajame apaštalo Jono laiške yra pasakyta: „Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa“(1 Jn 3, 18). Toliau siekdamas paguosti sutrikusius mokinius, Jėzus pažadą savo vieton atsiųsti kitą Globėją, „kurį mano vardu Tėvas atsiųs, - jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“(Jn 14, 26).

Tas Globėjas – tai Jėzaus Dvasia, tai dovana, kurią Jis paliko Jį mylintiems, Juo sekantiems, Juo pasitikintiems. Apaštalas Paulius pirmajame laiške korintiečiams klausia: „Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?“(1Kor 3, 16). Taip, Globėjas – Šventoji Dvasia gyvena kiekvieno įtikėjusiojo žmogaus širdyje, ir būtų tikra tragedija gyventi nepriėmus šios paskutinės Jėzaus dovanos. Šią dovaną pirmiausia gauname per Krikštą, vėliau per kitus Įkrikščioninimo sakramentus.

Šventoji Dvasia skatina mus dėkoti Viešpačiui už Jo gerumą ir meilę. Ji nuolat mus moko žvelgti į pasaulį Kristaus akimis. Ji primena mums, kad reikia vieni kitiems tarnauti, ir laimina kiekvieną, netgi tą, kuris mums trukdo eiti tiesos keliu. Tik dėka jos mes sugebame suprasti Dievo Žodį, tik dėka jos keičiasi mūsų gyvenimas, tik ji padeda atsikratyti blogų įpročių, klaidingo mąstymo, tik veikiant Šventajai Dvasiai įmanomas tikras, autentiškas krikščioniškas gyvenimas.

Pirmuose dviejuose šios dienos skaitiniuose taip pat kalbama apie Šventąją Dvasią. Ištraukoje iš Apaštalų darbų Šv. Lukas aprašo ankstyvosios Bažnyčios susirinkimą, Kuriame buvo nustatyti santykiai tarp krikščionių, kilusių iš žydų ir iš kitos aplinkos atėjusių krikščionių. Apaštalų rašto išvados prasideda kaip girdėjome žodžiais: „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga“(Apd15, 28) ir toliau dėstomos nuostatos.

Taigi apaštalų kolegija darydama sprendimus vadovavosi Jėzaus Dvasia. Apreiškimo knygoje vaizduojama mesijinė Bažnyčia, kuriai jau nebereikia šventyklos, „nes Viešpats, visagalis Dievas, ir Avinėlis yra jo šventykla“(APR 21, 22). Šioje šventykloje - Prisikėlusiojo Jėzaus Bažnyčioje Dievas garbinamas dvasia ir tiesa. Kita dovana, kurią Jėzus paliko atsisveikindamas, tai ramybė. Jis kalbėjo: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip pasaulis“ (Jn 14, 27).

Taigi, Kristaus ramybė nepanaši į pasaulio duodamą ramybę, kuri pagrįsta žmonių susitarimu. Kristaus ramybė padeda laikytis Dievo Žodžio, sudaro sąlygas tikinčiojo širdyje apsigyventi Dievui. Be Kristaus ramybės neįmanoma tikroji laimė. Kiek daug šiame pasaulyje žmonių, kurie atrodytų turi viską, bet nesijaučia laimingi. Mūsų ramybės garantas, - tai Šventoji Dvasia, kuri visko išmoko ir primena, ką Jėzus yra pasakęs. Tegul Kristaus ramybė niekada neapleidžia mūsų. Amen.