Mieli tikintieji, šiandien Viešpaties žengimo į dangų iškilmėje kartu švenčiame Tėvo dieną. Tėvo diena – tai šventė, kurioje švenčiama tėvystė, panašiai kaip ir per motinos dieną – motinystė. Neabejotinai šiandien tėčiui skirsite gražiausius žodžius, gražiausias gėles ir kažką gražaus prisiminimui.

Mielieji, kiekvienas mūsų turime silpnybių, kurioms skiriame didelę laisvalaikio dalį. Patikėkite, kad nemaža jo dalį, tėtis aukojo dėl jūsų. Todėl šią gražią vasaros dieną ne pro šalį priminti tėčiui apie senus jo pomėgius ir suteikti progą juos atgaivinti kartu. Parodykite dėmesį, skirkite laiko paprastam bendravimui. Tėvo diena yra tinkamiausias laikas išreikšti dėkingumą, meilę ir pagarbą tiems tėčiams, kurie rūpinosi jumis vaikystėje ir tęsia tai šiandien, kad jūsų rytojus būtų kuo prasmingesnis, džiaugsmingesnis ir laimingesnis.

Šios dienos liturginiai skaitiniai liudija apie Jėzaus įžengimą į dangų. Jis grįžo ten, iš kur buvo atėjęs. Evangelijoje pagal Joną, Jėzus aiškiai pasakė savo mokiniams: „Aš žengiu pas savo Tėvą, ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą“ (Jn 20,17). Patį žengimą į dangų aprašo tik artimas apaštalo Pauliaus bendradarbis evangelistas Lukas. Apaštalų darbų knygoje jis aprašo įvykius, kurie tęsėsi keturiasdešimt dienų nuo Jėzaus prisikėlimo iki dangun žengimo. Tačiau savo Evangelijoje juos sutalpina į vieną dieną. Pirmiausia „rytui brėkštant, moterys atėjo prie kapo(...). Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo, o įėjusios vidun neberado Viešpaties Jėzus kūno“ (Lk 24, 1-3). Sugrįžusios, jos papasakojo apaštalams, tačiau „Tas pranešimas jiems pasirodė esąs tuščios šnekos, ir jie moterimis netikėjo“(Lk 24, 11). Tą pačią dieną Jėzus drauge su dviem mokiniais keliauja į Emausą, vakarop pasirodo visiems apaštalams. Jis priminė jiems, ką buvo kalbėjęs, būdamas kartu, „atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus“(Lk 24, 45). Vėliau atsiveda juos į Alyvų kalną, kur „iškėlęs rankas palaimino juos. Laimindamas jis atsiskyrė nuo jų ir pakilo į dangų“(Lk 24, 50- 51).

Šis palaiminimas yra galutinis Viešpaties žodis, pasiekiantis kiekvieną iš mūsų. Jis niekada nesibaigia, bet lydi mus kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką. Kristaus žengimas į dangų reiškia, kad Jis sugrįžo ten, iš kur buvo atėjęs į pasaulį, ir kad nukryžiuotam ir prisikėlusiam Žmogaus Sūnui nuo šiol skiriama karališkoji valdžia pasauliui.

Antrajame skaitinyje girdėjome apaštalo Pauliaus laiško efeziečiams žodžius: „Jis (Dievas) prižadino Kristų iš numirusių ir pasodino danguose savo dešinėje, aukščiau už visas kunigaikštystes, valdžias, galybes, viešpatystes ir už kiekvieną vardą, tariamą ne tik šiame pasaulyje, bet ir būsimajame, ir visa jam palenkė po kojų, o jį patį pastatė viršum visko, kad būtų galva Bažnyčios, kuri yra jo Kūnas, pilnatvė to, kuris visa visur pripildo“(Ef 1, 20- 23).

Mielieji, Kristus įžengė į dangų ir tai nėra graudus atsisveikinimas su Juo, tai ne baimė likti vieniems be globos, tai ne sielvartas: „Viešpatie, kaipgi mes gyvensime be Tavęs?“. Jėzaus sugrįžimas pas Tėvą suteikia ir mums vilties, kad ir mes, gyvendami vienybėje su Juo pateksime į dangiškojo Tėvo namus.

Popiežius Pranciškus komentuodamas Kristaus žengimą dangun, kalbėjo: „Įžengimas į dangų nereiškia Jėzaus nebuvimo, tačiau liudija, kad Jis yra gyvas tarp mūsų nauju būdu. Ne kurioje nors tikslioje vietoje žemėje kaip prieš įžengimą į dangų; dabar Jis Dievo šlovėje, yra visur erdvėje ir laike, arti kiekvieno iš mūsų. Niekuomet nesame vieni, turime šį advokatą, kuris mūsų laukia, kuris mus gina. Niekuomet nesame vieni, mus veda nukryžiuotas ir prisikėlęs Viešpats (pop. Pranciškus, 2013 04 17).

Šventasis Lukas Evangeliją baigia tuo, kad mokiniai „didelio džiaugsmo kupini, sugrįžo į Jeruzalę. Jie nuolat lankė šventyklą ir šlovino Dievą“ (Lk 24, 52-53). Taigi, laukdami Šventosios Dvasios, kurią Jėzus pažadėjo atsiųsti, apaštalai dienas leido melsdamiesi ir šlovindami Dievą. Tai yra pavyzdys mums ir kvietimas, kad laukdami Sekminių šventės, paskirtume šią savaitę maldai, prašant Šventosios Dvasios sustiprinti mūsų tikėjimą, viltį amžinajam gyvenimui ir meilę Jėzui Kristui, kuris mums atvėrė dangaus vartus. Amen.