Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Šventadienio mintys

Šventosios Dvasios Atsiuntimas (Sekminės) (2019-06-09)

Klebono mons. V.Grigaravičiaus homilija


Mieli tikintieji, septintą sekmadienį po Jėzaus Kristaus prisikėlimo krikščionys švenčia Sekmines, kurioje minimas Jėzaus pažado išsipildymas - regimas Šventosios Dvasios nužengimas ant apaštalų.

Kartu Sekminės laikomos Bažnyčios gimtadieniu, jos viešojo veikimo pradžia. Tai trečia – greta Kalėdų ir Velykų – didžioji katalikų šventė, turinti oktavą, tai yra apeigos tęsiasi aštuonias dienas. Šventosios Dvasios veikimas, jos įtaka apaštalams akivaizdi. Iki Šventosios Dvasios atsiuntimo visi Jėzaus mokiniai buvo pilni baimės, bijojo kitų žydų persekiojimo ir slapstėsi. Tačiau po Sekminių viskas pasikeitė. Tada jie tapo naujais žmonėmis – drąsiais, uoliais, pasiruošusiais mirti dėl Jėzaus. Jie nebijojo jokių persekiojimų ir drąsiai su įsitikinimu pradėjo skelbti Dievo žodį — Gerąją Naujieną. Tą pačią dieną Petras miesto aikštėje kalbėjo minioms apie prisikėlusį Jėzų.

Apaštalų darbuose skaitome: „Tai išgirdę, žmonės susigraudino ir ėmė klausinėti Petrą bei kitus apaštalus: ‚Ką mums daryti, broliai?’ Petras jiems atsakė: ‚Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jiems nuodėmės, tada gausite Šventosios Dvasios dovaną’” (Apd 2, 37-38). Apaštalų persikeitimas, jų drąsa, - tai vienas svarbiausių liudijimų, kad Kristaus pažadas: po trijų dienų prisikelti, o sugrįžus pas Tėvą, atsiųsti Šventąją Dvasią, yra tikras, nepaneigiamas.

Pop. Pranciškus vienoje Sekminių dienos homilijoje kalbėjo: „Pasauliui reikia vyrų ir moterų, kurie nėra uždari, bet pilni Dvasios. Uždarumas Dvasiai nėra vien laisvės trūkumas, bet ir nuodėmė. Daugybe būdų galima užsidaryti Dvasiai: savo naudos egoizme, formaliame teisuoliškame, kaip tie įstatymo mokytojai, kuriuos Jėzus pavadino veidmainiais, užmiršime to, ką Jėzus mokė, gyvenime dėl savęs, o ne dėl kitų – ir daug kitų. Pasauliui reikia drąsos, vilties, tikėjimo ir Kristaus mokinių ištvermės. Pasauliui reikia šių Dvasios dovanų – „meilės, džiaugsmo, taikos, kantrybės, malonumo, gerumo, ištikimybės, romumo, susivaldymo“. Dvasios dovana yra gausiai išliejama Bažnyčioje ir kiekviename iš mūsų, kad galėtume gyventi tikru tikėjimu ir veiklia meile, sėti santaikos ir taikos sėklas. Sustiprinti Dvasios ir jos dovanų galime kovoti prieš nuodėmę ir sugedimą, su kantria ištverme atsidėti teisingumo ir taikos darbams“(Pop. Pranciškus, 2015 05 24).

Taip kalbėjo Šventasis Tėvas Sekminių dieną, 2015-aisias metais. Neabejoju, jog kiekvienas mūsų taip pat gyvename viltimi, kad ir mus gali perkeisti Šventoji Dvasia. Tai gali nutikti, kai klausomės pasakojimo apie Sekmines atviromis, pasitikinčiomis širdimis. Tada vėl, jau mūsų dienomis, nužengia Šventoji Dvasia. Kaip atpažinti, ar mumyse veikia Šventoji Dvasia? Kai Dievas rengiasi nuveikti ką nors svarbaus, Jis dažniausiai duoda ženklus. Juk Jis žino, kokie mes būname neįdėmūs, išsiblaškę, tad stengiasi patraukti mūsų dėmesį.

Kaip tik tai vyko per Sekmines – Dievas ženklais paruošė savo mokiniuus. Vienas ženklas buvo skirtas jų ausims – tai ūžesys, primenantis stiprų vėją. Tai ne šiaip koks nors neaiškus ženklas. Vėjas – vienas Šventosios Dvasios simbolių. Kitas ženklas buvo skirtas akims – tai liepsnos liežuviai. Labai išraiškingas ženklas, nes Šventajame Rašte ugnis – tai kitas Šventosios Dvasios simbolis. Jonas Krikštytojas sakė, kad Jėzus žmones krikštys „Šventąja Dvasia ir ugnimi“ (Mt 3, 11).

Ir trečia, apaštalai „pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti“ (Apd 2, 4). Taigi, Dievas mokiniams davė ženklus ir taip juos parengė priimti jais išreiškiamą tikrovę: „Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apd 2, 4). Visos Sekminės slypi šioje vienoje eilutėje, kadangi šiais žodžiais nusakoma Dievo meilė.

Apaštalas Paulius tai patvirtina, sakydamas: „Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota“ (Rom5, 5). Šiandien mes galim nepatirti tokių ryškių Šventosios Dvasios veikimo būdų, kaip anuomet išgyveno apaštalai, tačiau galim išgyventi tai, kad ypatingu būdu esame mylimi Dievo vaikai. Jėzus, Dievo Sūnus, tapo Žmogumi, atėjo į žemę ne tam, kad paprasčiausiai pamokytų mus naujo gyvenimo būdo. Jis atėjo duoti mums naują gyvenimą per mūsų viduje gyvenančios Šventosios Dvasios dovaną.

Jis atnešė Gerąją naujieną, jog kiekvienas esame išgelbėtas Dievo gailestingumu ir meile. Tad atverkime širdys ir priimkime Jėzaus Kristaus ant mūsų išlietą Šventąją Dvasią, gydančią ir išlaisvinančią iš nuodėmių pančių bei atvedančią į Dievo mylinčią širdį. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015