Mieli tikintieji, pereito sekmadienio Evangelija apie gerąjį samarietį mokė, jog krikščioniui nieko nėra svarbiau už veiklią, pasiaukojančią meilę artimui. Turbūt prisimename, kaip kunigas ir levitas praėjo pro šalį sužeisto žmogaus. Jie greičiausiai skubėjo į maldos namus ir bijojo susitepti. Tuo tarpu samarietis priėjo, „užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį“(Lk 10, 34).

Šiandien išgirdome kitą istoriją apie dvi seserys, kurių veiklą atrodytų Jėzus įvertino priešingai. Dabar užuot pagyręs darbščiąją, rūpestingąją seserį Mortą, Jėzus jai pasako: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta“(Lk 10, 41). Dabar Jėzus giria Mariją, kuri nieko neveikė, tik sėdėjo prie Jėzaus kojų ir klausėsi Jo žodžių.

Mes aišku esame Mortos pusėje, nes be jos pastangų svečias liktų paprasčiausiai alkanas. Nors Viešpačiui ir apskritai svečiui abi tarnystės yra svarbios, tačiau bendravimas žodžiu yra svarbesnis. Priimdami svečius mes daug dėmesio skiriame valgiui. Vaišių stalas dažnai būna gausiai nukrautas gardžiausiais valgiais, kad net nebelieka laiko paprasčiausiam pabendravimui, pasikalbėjimui, patirties pasidalijimui. Tad ruošiant vaišes, reikėtų pamąstyti ir apie tai, jog svarbiausia yra bendrystė. Lygiai taip žemiškieji rūpesčiai negali nustelbti Dievo žodžio. Jis turi kristi į gerą dirvą, kad duotų gausų derlių mūsų tikėjimo augime. Morta ir Marija tai dvi asmenybės, kurios savaip svarbios ir gali būti mums pavyzdžiu.

Morta yra darbštumo, rūpesčio kitais pavyzdys. Tuo tarpu Marija parodo susikaupimą, jautrumą Dievo žodžiui, tylų pokalbį su Dievu. Jėzus švelniai sakydamas: ,,Morta, Morta tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno" (Lk 10, 41 - 42), nepeikia Mortos už tai, kad rūpinasi valgio ruošimu, tik atkreipia jos dėmesį į svarbesnius dalykus, kuriuos priklauso prisiminti. Maistas kūnui yra būtinas, bet žmogui taip pat reikia duonos, kuri yra Dievas ir Jo Žodis.

Šiandien žmogus visą dėmesį skiria darbui. Jis kupinas rūpesčių, užsiėmimų, lėkimo, persidirbimo ir visiškai mažai arba visai neskiria laiko Dievui. Žmogus kuria ir dirba be Dievo, o vėliau kaltina Dievą, kad pasaulis blogas, yra ne toks, koks turi būti. Prisimenu vieną pasakojimą apie jaunuolį ir irkluotoją. Jaunuolis paprašė jį perkelti į kitą upės krantą. Įsėdęs į valtį, jis pamatė, kad ant vieno irklo užrašyta „Melskis“, o ant kito „Dirbk“. Jaunuolis pradėjo tyčiotis: „Esi atsilikęs. Kodėl turi melstis tas, kas dirba?“ Irkluotojas nieko nesakęs, padėjo irklą, ant kurio buvo parašyta „Melskis“ ir irklavo tik vienu irklu.

Nepaisant pastangų, valtis nejudėjo iš vietos, tik sukosi ratu. Mielieji, tai paveikslas daugelio šiuolaikinių žmonių, netgi krikščionių, kurie irkluoja tik vienu irklu, iš vienos valties pusės. Taip patarnavimas nukreipė Mortos dėmesį nuo svarbiausio! Švelnus Jėzaus priekaištas turi tikslą ne atmesti veiklą ir patvirtinti klausymąsi, o pamokyti, kad „ būti su Kitu“ ir „ daryti, veikti dėl Kito“ turėtų eiti greta, viena kitą papildant ir sustiprinant.

Mes taip pat esame linkę, kaip Morta, daug daryti dėl Jėzaus, bet pamirštame tai daryti su Juo. Geriau mažiau daryti, bet turėti laiko pačiam svarbiausiam dalykui – susitikimui su Jėzumi! Vasara - atostogų, bendrystės, svečiavimosi metas. Šv. Rašto pamokyti nepamirškite svarbiausiojo, kad žodžio tarnystė yra svarbesnė už bet kokią kitą tarnystę. Amen.