Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Šventadienio mintys

Kovo 11-oji (2020-03-11)

Klebono mons. V. Grigaravičiaus homilija

 

Mieli broliai ir seserys Kristuje, prieš trisdešimt metų Dievas mus atvedė į laisvę, už kurią šiandien ypač dėkojame. Suprasdami žmogaus ir laisvės trapumą, turime ne tik džiaugtis ir dėkoti, bet ir nuolat budėti, kad nenukryptume nuo ištikimybės, tiesos ir teisingumo kelio.

Šios dienos pirmasis skaitinys iš Senojo Testamento Jeremijo knygos tik poros sakinių, tačiau jie primena mums Izraelio tautos istoriją. Pirmiausia išgirdome apie bendruomenę, kuri nenori klausytis pranašo, rezga prieš jį sąmokslą, netgi ruošiasi jį nužudyti. Kodėl? Izraelis nuolat buvo puolamas nedraugiškų kaimynų, todėl šiai tautai teko daug kentėti. Ji patyrė okupaciją ir tremtį, pažino vergystės dalį. Kaip tokiais atvejais būna dalis tautos atsižada savo tautos idealų, ima tarnauti svetimiems dievams. Dažniausiai tai yra valstybės vadai, tarnautojai siekiantis sau naudos. Jeremijas buvo vienas iš Dievo siųstų pranašų, kuris turėjo kviesti tautą atsigręžti į tikrąjį Dievą, atsisakyti nuodėmingo išdavystės kelio. Tai piktino valdžioje esančius ir pataikaujančius okupantams, garbinančius svetimus dievus. Izraelio istorija turi daug panašumų su mūsų Tėvyne, kuri patyrė daug vargo ir skausmo dėl nuolatinių kaimyninių šalių puolimų. Mūsų pačių ir išrinktosios tautos istorija primena, kokia trapi yra tautos laisvė ir kaip ji priklauso nuo pasitikėjimo Dievu.

Šiandien, švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, pažvelkime, ar einame laisvės keliu, o gal savo elgesiu rizikuojame ją prarasti? Mums labai reikia per pranašus išgirsti Dievo balsą. Dievas nori užtikrinti mums ne tik laisvę, bet ir palaimą mūsų mažyčiame žemės lopinėlyje. Šiandien išgirskime Dievo balsą: „(…) padėjau prieš tave gyvenimą ir mirtį, palaiminimus ir prakeikimus. Rinkis gyvenimą (…)“ (Įst 30,19). Ką reiškia „rinkis gyvenimą?“ Pažvelkime į šiandieninę Lietuvą. Savižudybių skaičiumi esame vieni iš pirmųjų pasaulyje. Pastoviai girdisi raginimai įteisinti eutanaziją, – tai irgi savižudybė, tik su medikų pagalba. Siekiant padėti nevaisingoms poroms, rengiamos dirbtinio apvaisinimo programos, kurių rengėjai, siekdami pelno, pasirenka naikinti gyvybes, nors yra būdų padėti toms poroms nežudant. Ne vienas atvejis, kai motinos atsikrato savo vaikų, įmesdamos juos į šiukšlių konteinerį, šulinį ar kitaip palikdami. Tai mus piktina, bet kaip ramiai reaguojame, kai daugybė motinų pasirenka atsisakyti pradėtų, bet dar negimusių kūdikių. Bet gi tai irgi žudymas.

Mielieji, ar tai tikrasis laisvės kelias? Paminėjau tik vieną ne tik mūsų visuomenės, bet viso pasaulio skaudulį. O kur dar narkotikai, svaigalai, korupcija ir kitas blogis, kuris supančioja žmogų ir neleidžia laisvai kvėpuoti ir džiaugtis gyvenimu. Be abejonės, per trisdešimt metų daug kas gražaus pasiekta, daug racionalių, pažangių idėjų, pasiūlymų įneša laisvoje Lietuvoje subrendęs jaunimas, tačiau turime nuolat budėti. Jau prasidėjo pirmieji debatai į Seimo rinkimus. Nebūkime abejingi, aktyviai domėkimės ir gerai pamąstykime, kas tinkamiausiai galės atstovauti visų mūsų interesus.

Šiandien Evangelijoje, tarsi testamentas, nuskambėjo Jėzaus žodžiai: „Jei kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebūnie jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas“ (Mt 20, 26-27). Šio mokymo esmę - vadovauja tas, kuris tarnauja - turėtų atsiminti ypač tie, kurie siekia valdžios ar yra valdžioje. Pats Kristus paliko mums tarnystės pavyzdį. Per Paskutiniąją vakarienę nusižeminęs, priėmęs nuolankaus tarno padėtį, nuplovė savo mokiniams kojas. Jėzaus skelbimas: „Žmogaus Sūnus irgi atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkas už daugelį“ (Mt 20,28), tai žengimas į pačią esmę – į nukryžiavimą, per kurį atveriami keliai į laisvę kiekvienam išpažįstančiajam Jėzų, siekiančiam gyventi vadovaujantis Jo mokymu.

Mieli broliai ir seserys Kristuje, ruošdamiesi Velykoms daugelis ateisime prie klausyklų susitaikyti su Dievu. Svarbu pasitikrinti, ar gyvename pagal Dievo mums duotus nurodymus, ar meldžiamės ne tik už mums artimus, brangius žmones, bet ir už tuos, kurie sprendžia mūsų miesto, valstybės reikalus. Nepaliaukime prašyti Šventosios Dvasios, kad ji atvertų mūsų tautos žmonių akis ir širdis Jėzui, kuris suvienytų visus į vieną darnią šeimą. Tai svarbiausias garantas išlikti laisvais ir nepriklausomais. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015